Gintaro Česonio kuruota jaunųjų Lietuvos fotografų Visvaldo Morkevičiaus, Geistės Kinčinaitytės, Indrės Urbonaitės, Pauliaus Petraičio ir Imanto Selenio paroda „Homo absentia“ Vilniaus senamiesčio gyventojams sukuria unikalią galimybę pasikoreguoti maršrutus ir, išėjus pakvėpuoti grynu oru ar pavedžioti augintinio, pakeliui aplankyti Rūdninkų skvere, K.Sirvydo skvere ir aikštelėje šalia S.Moniuškos skvero išsidėsčiusią parodą.
Šiuo itin sunkiu laiku menas padeda stiprinti mūsų psichologinę sveikatą, prie to prisideda ir eksponuojamų jaunų Lietuvos fotografų darbai. Parodoje nagrinėjama visą pasaulį apėmusi pandemija, vienaip ar kitaip paveikusi ar dar paveiksianti žmonių tarpusavio ryšius.
„Homo absentia“ klausiama, ko vertos uždarytų ar nelankomų muziejų kolekcijos, pasisavintos Marso teritorijos, nejaukiai ištuštėję šalti pasaulio miestai? Ar gatvėje sutikti žmonės, prisidengę kaukėmis, neprimena prieš apklausą sulaikytų ir tardymo izoliatoriuje tapatybę slepiančių piliečių? Ar galime skenuoti savo atmintį, suskaitmeninti gyvenimo kelionės patirtis, virtualizuoti santykius? Į šiuos klausimus atsakymų ieškoti galima, bet nebūtina juos rasti.
Parodą įkvėpė pasaulinė pandemija
„Parodą planuoti pradėjome dar šių metų pavasarį, paskelbus pasaulinę pandemiją, uždarius muziejus ir vis mažėjant kultūrinių pramogų. Taip gimė idėja Vilniaus senamiestyje sukurti žemėlapį – saugų, pilną kultūros ir apmąstymų apie šiandien mums visiems svarbius įvykius. Tai paroda apie dėl karantino prarastus ar pasikeitusius žmogiškuosius santykius ir ryšius, kurių svarba net ir pandemijos akivaizdoje nenuginčijama“, – pasakoja Ugnė Bužinskaitė, „Lewben Art Foundation“ direktorė.
Parodos kuratoriaus G.Česonio teigimu, „Homo absentia“ inspiravo „Lewben Art Foundation“ kolekcijoje sukaupti fotografijos kūriniai: „Dalis jų eksponuojama ir šioje parodoje, bet pristatome ne tik fondo kolekciją – pamatysite ir pačių menininkų paskolintus darbus.“
Pasak U. Bužinskaitės, parodą dovanoti miestui sumanyta norint jį papuošti ir šiuolaikiniu menu pradžiuginti pasivaikščioti išėjusius senamiesčio gyventojus tuo metu, kai muziejai, teatrai ir koncertų salės uždaryti.
Taip gimė idėja Vilniaus senamiestyje sukurti žemėlapį – saugų, pilną kultūros ir apmąstymų apie šiandien mums visiems svarbius įvykius.
„Mes ilgai svarstėme, ar griežto karantino laikotarpiu atidaryti tokią parodą yra tinkamas sprendimas. Tačiau menas yra ir poilsis nuo psichologinės įtampos. Tad jei miestiečiai, griežtai laikydamiesi saugumo reikalavimų, gali nors šiek tiek sumažinti įtampą lauko parodoje, tokią galimybę reikėtų pasiūlyti“, – teigia Vilius Kavaliauskas, „Lewben“ valdybos pirmininkas.
Beje, pastebi U.Bužinskaitė, įdomu, kad kai kurios Vakarų Europos šalys griežto karantino metu uždaro visas ne maisto parduotuves, bet palieka atidarytus knygynus – nes knyga yra pirmojo būtinumo prekė: „O mes siūlome nemokamą Lietuvos fotografų parodą, kuri bus prieinama ir po karantino.“
Ištuštėjęs miestas be žmonių – ir tikrovė, ir parodos tema
Kaip ir pačią parodą, taip ir daugelį joje eksponuojamų kūrinių įkvėpė gerokai prieš prasidedant priverstinei izoliacijai įkūnytos įžvalgos ar menininkų surinktos praradimų dokumentacijos. Jaunų Lietuvos fotografų V.Morkevičiaus, G.Kinčinaitytės, I.Urbonaitės, P.Petraičio ir I.Selenio darbuose klausiama, kaip viskas pasikeičia izoliuojant žmones, dehumanizuojant viešąsias erdves, atskiriant ir sutraukant žmogiškuosius ryšius, santykius perkeliant į virtualią erdvę.
Menas yra ir poilsis nuo psichologinės įtampos.
„Didieji Lietuvos miestai jau kurį laiką jautė viešų meno erdvių poreikį. Šių dienų kontekste tai įgavo dar didesnę prasmę. Džiaugiuosi parodyta iniciatyva, kokybiškais, universaliais ir šiuolaikiškais sprendimais. Tikiuosi, kad naujos specialiai parodoms pritaikytos konstrukcijos tarnaus miestiečiams ne vienus metus, migruos po miestą, šalį ir įkvėps naujoms iniciatyvoms ir tvariems sprendimams“, – priduria parodos kuratorius G.Česonis.
Studijos „IMPLMNT architects“ architekto Aurimo Syruso nuomone, urbanistinis sprendimas atliepia parodos kuratorinę mintį, kalbančią apie ryšius, santykius: „Kaip šiuo metu nutrūksta mūsų fizinis ryšys, taip ir paroda skaidoma į atskirus segmentus, išdėstoma skirtingose miesto viešosiose erdvėse. Tačiau visus segmentus jungia menamas ryšys – struktūros kryptys reaguoja į kito parodos segmento išdėstymą, taip kuriami sąlyginiai dialogai, nuorodos.“
Be to, priduria A.Syrusas, ekspozicijų architektūrinė išraiška taip pat yra parodos temos pasekmė: tiek pati struktūra, įsiveržianti į susiklosčiusias pėsčiųjų judėjimo trajektorijas, tiek jos estetika ir medžiagiškumu kuriama emocija, skirta kūriniuose nagrinėjamų santykių, ryšių pojūčiams sustiprinti.
Paroda Vilniaus skveruose – saugi, bet šventiniu laikotarpiu saugiau likti namuose
„Homo absentia“ statybas pradėjome dar lapkritį, bet finalinę stadiją paroda pasiekė situacijai Lietuvoje jau smarkiai pablogėjus. Tad jei gyvenate atokiau ar pasivaikščiojimo gryname ore maršrutai nesiekia parodos vietų, nenusiminkite – ši saugi paroda Vilniaus skveruose jūsų lauks dar ilgai. O dabar būkime vieningi ir likime namuose“, – ragina U.Bužinskaitė.
- Parodos organizatorius – „Lewben Art Foundation“
- Parodos kuratorius – Gintaras Česonis
- Menininkai: Geistė M. Kinčinaitytė, Visvaldas Morkevičius, Paulius Petraitis, Imantas Selenis, Indrė Urbonaitė
- Parodos architektūra – IMPLMNT architects
- Parodos grafikos dizainerė – Ugnė Balčiūnaitė
- Partneriai: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybė, „JCDecaux“
- Rėmėjai: „Lewben“, „Strategy Labs“, „Nordgain“, „Enercom Capital“, „Ellex Valiunas“, „Orion“, Lietuvos kultūros taryba, Živilė ir Jonas Garbaravičiai, Lina ir Tomas Kučinskai
- Draugai – Svema
- Informaciniai rėmėjai: 15min.lt, artnews.lt, „Echo Gone Wrong“, „7 meno dienos“
