N.Bumblienė pasakoja, kad, kitaip nei didžiosios šalys, tokios kaip JAV, Prancūzija ar Lenkija, Lietuva neturi nuolatinio paviljono ir kaskart ruošiantis Venecijos meno bienalei organizatoriams tenka ieškoti naujos vietos projekto įgyvendinimui, o tai visuomet yra nuotykis.
„Nuvykęs į Veneciją R.Narkus iš karto išsirinko dvi erdves, esančias Castello rajone. Pradėjus dirbti paaiškėjo, kad vienos jų yra išnuomojamos, o kitos – tik parduodamos. ŠMC neturėjo nei lėšų, nei teisinių galimybių patalpas įsigyti, todėl aktyviai ieškojome mecenatų. Mums labai pasisekė, kad Justas Janauskas ir Gabija Grušaitė patikėjo projektu ir sutiko investuoti į reikalingas patalpas bei perduoti mums nemokamai jomis naudotis“, – projekto užkulisiais dalijasi jo kuratorė N.Bumblienė.
Siekiame jautresnio santykio su miestu, jo žmonėmis, todėl labai apsidžiaugėme, kad mūsų ir mecenatų vizijos sutapo.
Pasak jos, vienas iš esminių parodos „Gut Feeling“ aspektų – tamprus ryšys su aplinka ir vietos bendruomenėmis, todėl komandai nesinorėjo, kad iškart po bienalės patalpos būtų perparduotos ir taptų dar viena komercine erdve.
„Siekiame jautresnio santykio su miestu, jo žmonėmis, todėl labai apsidžiaugėme, kad mūsų ir mecenatų vizijos sutapo. Jau dabar aišku, kad po Venecijos meno bienalės erdvė bus skirta nekomercinėms šiuolaikinio meno veikloms, glaudžiai susijusiomis su R.Narkaus paviljone pristatomo kūrinio temomis: meniniais eksperimentais, egzistuojančių didžiųjų pasaulio struktūrų kritika, mokslo ir technologijų progresu, ekologija, fikcijomis bei humoru“, – pasakoja N.Bumblienė.
Patys J.Janauskas ir G.Grušaitė sako matantys prasmę palaikyti komandą, atstovaujančią Lietuvą Venecijos meno bienalėje, ir džiaugiasi galėdami prisidėti prie šiuolaikinio meno plėtros Lietuvoje bei jo reprezentavimo užsienyje.
Kurti paviljoną šioje erdvėje yra ir vidinis iššūkis, ir provokacija sau.
Menininkas R. Narkus pasakoja, kad pradėjus ruoštis paviljonui pajuto intuityvų norą būti arčiau žmonių, labiau rizikuoti: „Buvusios skalbyklos ir duonos kepyklos patalpos nėra įprasta reprezentacinė erdvė su didelėmis baltomis sienomis, kokių, galbūt, galėtume tikėtis Venecijos meno bienalės kontekste“, – mintimis dalijasi menininkas.
„Kurti paviljoną šioje erdvėje yra ir vidinis iššūkis, ir provokacija sau. Kartu tai – ir kiek pretenzingas užmojis, nes mes ateiname ir keičiame vietinį mikroklimatą bei tai, kaip tas rajonas bus matomas bent ateinantį pusmetį. Noriu tikėti, kad mums pavyks būti ta „gerąja“ bakterija ir sukurti abipusiai naudingus, prasmingus ryšius su vietos bendruomene“ ,– sako R.Narkus.
Ilgametės mecenatystės kultūra Lietuvoje
Kuratorės N.Bumblienės teigimu, „Lewben Art Foundation“ – vienas aktyviausių vietos ir tarptautinį šiuolaikinį meną kolekcionuojančių, pristatančių ir remiančių fondų Lietuvoje. Jo kolekcijoje taip pat yra ir keli R.Narkaus darbai.
„Pradėję dirbti su Lietuvos nacionaliniu paviljonu, iš karto kreipėmės į juos prašydami prisidėti prie sėkmingo ir visavertiško projekto įgyvendinimo. Labai džiaugiamės, kad fondas nuo pat pradžių palaikė projektą ir sutiko tapti jo mecenatu. Jo finansinis indėlis labai svarbus šio didelio ir kompleksiško projekto įgyvendinimui“, – pasakoja N.Bumblienė.
Pasak „Lewben Art Foundation“ valdybos pirmininko Viliaus Kavaliausko, mecenatystės kultūra Lietuvoje žada vis didesnius teigiamus pokyčius, o vien tik su valstybės parama kokybiškai pristatyti menininkus išties sudėtinga.
„Buvome vieni pirmųjų prisijungę prie operos-performanso „Saulė ir jūra“ pasirodymo ir šįkart lygiai taip pat R.Narkaus atstovavimą Lietuvai palaikėme dar iki projekto konkurso laimėjimo 2020 m. Šio menininko kūrybą sekame jau seniai, o pirmuosius darbus į „Lewben Art Foundation“ kolekciją įtraukėme 2019 m. Šiandien kolekcijoje turime aštuonis menininko kūrinius, tarp kurių – ir pirmasis tiek R.Narkaus, tiek į mūsų kolekciją patekęs NFT kriptomeno kūrinys“, – pasakoja V.Kavaliauskas.
Fondo valdybos pirmininkas užsimena, kad būsimame „Lewben Art Foundation“ meno centre Bernardinų g. 6-12 Vilniuje drauge su komanda jie taip pat sieksią pristatyti lietuvių menininkus tarptautiniame kontekste, atsispirdami nuo turimos tarptautinės kolekcijos, ir būtent dėl šios priežasties jau trečiąkart iš eilės renkasi prisidėti prie vieno reikšmingiausių Lietuvos šiuolaikinio meno pristatymo pasaulinėje parodoje – Venecijos meno bienalėje.
Lauko reklamos kompanija „JCDecaux Lietuva“ šalyje žinoma dėl nuoseklaus pradedančiųjų menininkų rėmimo – kartu su Šiuolaikinio meno centru jau septynerius metus vysto parodų ciklą „JCDecaux premija“, todėl ir Lietuvos nacionalinio paviljono kontekste buvo svarbu tęsti šį bendradarbiavimą.
„Kai prieš dešimtmetį pradėjome aktyviau remti meną ir kūrėjus – daugeliui verslų tai atrodė nesuprantama. Džiugu, kad šiandien vis daugiau jų suvokia, kad prisidėti prie mūsų kultūros puoselėjimo ir sklaidos yra prasminga: jau ne kartą įsitikinome, kad sėkmingas lietuvių pasirodymas tarptautinėje meno scenoje garsina Lietuvą, todėl svarbu palaikyti savo šalies kūrėjus ne tik įsigyjant kūrinius, bet ir padedant jiems žengti į tarptautinius vandenis“, – sako lauko reklamos kompanijos „JCDecaux Lietuva“ vadovė Žaneta Fomova.
Lietuvos nacionalinis paviljonas 59-ojoje Venecijos meno bienalėje veiks balandžio 23 d. – lapkričio 27 d. Jį aplankyti bus galima dviejuose Castello gatvės pastatuose – Nr. 3200 ir 3206, Campo de le Gate 30122, Venecija.
Lietuvos paviljoną 59-ojoje Venecijos meno bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba. Projekto mecenatai – Justas Janauskas ir Gabija Grušaitė, „Lewben Art Foundation“ ir „JCDecaux Lietuva“.
