Pagrindine jau septintąjį kartą vykstančio renginio ašimi šį kartą pasirinkta empatijos tema.
Pasak festivalio rengėjų, šiandien kaip niekada yra svarbu mokytis patirti meno kūrinį kaip galimybę pažinti vieniems kitus bei puoselėti įvairovę. Girdėti, matyti, suprasti ir pasakoti – į tokias patirtis kviečia nerti šiųmetinis Vilniaus galerijų savaitgalis ir kūrėjai.
Patirti ir papasakoti
Šių metų festivalio temą paskatino ir naujai į ją pažvelgti privertė karas Ukrainoje, kurio dėka visuomenėje imta kalbėti ne tik apie įvairialypę pagalbą ukrainiečiams, rūpestį savais, tačiau ir meną – kaip būdą geriau suprasti ne tik kitą, tačiau ir save pačius.
Pasak menotyrininkės, festivalio programos kuratorės Jolantos Marcišauskytė-Jurašienės, šiame kontekste svarbu ir labai prasminga kalbėti apie empatiją ir jos būtinybę mūsų kasdieniuose gyvenimuose.
„Empatija kaip festivalio tema buvo ne racionalus sprendimas, tačiau impulsas, apie kurią ilgainiui ėmė plėtotis visa programa. Nejučia pamatėme, kaip skirtingai ji gali būti reflektuojama tiek pačių menininkų, tiek reikšminga ir įvairiose socialinėse ar įtrauktumo programose, kurių vykdytojų aplink mus yra be galo daug, tik dažniausiai jie yra tylūs ir mažai matomi“, – teigė J.Marcišauskytė-Jurašienė.
Pasak jos, šiuolaikiniame mene empatija dažnai naudojama ne tik kaip metodas, tačiau ir kaip tikslas, todėl jos apraiškų bei raktų į patyrimą yra begalė.
Festivalyje pritaikėme empatijos žemėlapio principą, kurio dėka galime per meno kūrinį išgyventi tai, ką reiškia girdėti, matyti, suprasti ir papasakoti.
„Festivalyje pritaikėme empatijos žemėlapio principą, kurio dėka galime per meno kūrinį išgyventi tai, ką reiškia girdėti, matyti, suprasti ir papasakoti. Ir būtent ši patirtis apjungia mus visus drauge ir leidžia išgyventi empatijos patirtį“, – kalbėjo J.Marcišauskytė-Jurašienė.
Empatija saviems ir net priešui
Pasak meno edukatorės Rimos Povilionytės, šiandien jau tampa įprasta apie meną kalbėti kaip būdą susitikti su kitokia patirtimi, o plečiantis žmonių su specialiais poreikiais, taip pat skirtingo amžiaus, tautybių žemėlapiui, būtina rasti ir kuo daugiau būdų naujai prieigai prie tokių žmonių.
Tarp naujų šių metų festivalio iniciatyvų – diskusijų sesija, skirta gilesniam žvilgsniui į empatijos temą, kuri vyks šeštadienį Nacionalinėje dailės galerijoje.
Tarp naujų šių metų festivalio iniciatyvų – diskusijų sesija, skirta gilesniam žvilgsniui į empatijos temą.
Pokalbiams apie meno ir empatijos sąsajas bei skirtingas raiškas kūryboje ir kasdienybėje, šiuolaikinio meno edukacijas, kaip būdą pažinti kitą kvies ne tik menininkai, tačiau ir psichiatrai bei meno terapeutai.
Netikėtam, aštriam ir labai aktualiam pokalbiui apie empatiją karo lauke pakvies pulkininkas, leitenantas Eugenijus Lastauskas bei karys paramedikas Tomas, šiuo metu kovojantis Ukrainoje. Ar įmanoma atjausti priešą ir kokios empatijos ribos – tai dabartiniame karo kontekste yra itin svarbūs klausimai.
Šios diskusijos bus transliuojamos ir 15min portale.
Tekstilininkas, dailės terapeutas Mantas Televičius jau dvylika metų įvairius žmones kviečia jungtis prie kolektyvinio nėrinio „Žmogus“ kūrimo. Festivalio metu M.K.Čiurlionio namuose bus galima sudalyvauti šiame kūrybiniame akte ir patirti tai, ką reiškia vienodais mechaniniais judesiais tyloje, sėdint drauge su kitais, patirti terapinį kūrybos poveikį.
Pasak jo, šių metų Vilniaus galerijų savaitgalio festivalis kalba apie meno kismą, nes būtent pandemijos ir karo kontekste meno klausimas jau nėra tik jo suvokimo problema, tačiau lygiai taip pat tampriai susijęs ir su ugdymu bei terapija.
Pandemijos ir karo kontekste meno klausimas jau nėra tik jo suvokimo problema, tačiau lygiai taip pat tampriai susijęs ir su ugdymu bei terapija.
Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio net 34 Vilniaus galerijos bei nacinaliniai muziejai taps atviri lankytojams ir pakvies į naujas parodas, dirbtuves, susitikimus su menininkais bei diskusijas.
Platesnę festvalio program rasite čia.
