Ant Izraelio paviljono, kuris yra Venecijos Giardini, arba Viešuosiuose soduose, įėjimo matomas užrašas, kuriame nurodytas šis komandos sprendimas, o patį paviljoną saugo trys ginkluoti Italijos kariškiai.
Kaip teigia leidinys „The Guardian“, jau anksčiau Izraelio dalyvavimas šioje bienalėje buvo plačiai kritikuojamas.
Atvirame laiške, kurį pasirašė daugiau kaip 23 tūkst. menininkų iš įvairių pasaulio šalių, buvo raginama Izraelio paviljoną išvis išbraukti iš bienalės, o pavyzdžiu nurodomas draudimas Pietų Afrikos Respublikai dalyvauti bienalėje 1968-1993 m. laikotarpiu.
Čia taip pat buvo minimas faktas, kad po 2022 m. vasario mėn. įvykusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, Rusijos menininkai bei kuratorių komanda patys atsisakė dalyvauti tais metais vykusioje parodoje.
Giardini esančiame paviljone eksponuojamas Izraelio menininkės Ruthos Patir videodarbas „Keening“, kurį galima pamatyti pro paviljono stiklą. Tačiau likusi parodos dalis „(M)otherland“, skirta vaisingumo temai, yra neprieinama.
Pasak pačios menininkės, jai „labai sunku pristatyti projektą, kuriame kalbama apie gyvybės pažeidžiamumą tuo metu, kai jos niekas negerbia“.
Kuratorės Mira Lapidot ir Tamara Margalit teigia, kad praėjus šešiems mėnesiams nuo žiauraus Izraelio užpuolimo praėjusių metų spalio 7 d. ir siaubingo karo Gazoje pradžios, iki šiol nematyti pabaigos, net priešingai, pasak jų, „žadamas dar didesnis skausmas, praradimai ir nuniokojimas“.
„Paroda jau atidaryta, o paviljonas laukia, kada bus atidarytas. Menas gali palaukti, bet moterys, vaikai ir žmonės, išgyvenantys pragarą, – ne“, – kalbėjo kuratorės.
Venecijos meno bienalės organizatoriai pažymėjo, kad menininkai nusprendė ne atšaukti parodą, bet solidarizuotis su įkaitų šeimomis ir didele Izraelio bendruomene, reikalaujančia pokyčių.
Tuo tarpu Palestinos menininkai šioje jubiliejinėje Venecijos meno bienalėje pristatomi pagrindinėje parodoje bei, kartu su kitų regiono šalių kūrėjais, ir papildomoje parodoje „Pietvakarių krantas“.
Vienas iš šioje parodoje dalyvaujančių menininkų Dima Srouji teigė, kad „Izraelio paviljonui paliaubos ir įkaitų paleidimas gali reikšti įprastą veiklą, tačiau mums visiems tai yra 75 metus trunkančios okupacijos ir apartheido status quo tęsinys. Mes kovojame už savo išlaisvinimą, o ne tik už paliaubas 2024 m.“
