Kintanti vaizdo reikšmė
A.Karyukas pasakoja, kad ekspozicijos idėja kilo, kai vienas iš „Kreivių“ organizatorių Augustas Čičelis menininkui pasiūlė prisidėti prie festivalio. Panaudotų knygų parduotuvėje nusipirkęs kelis 1954–1956 m. žurnalo „Kinas“ numerius, menininkas juos parsivežė į Kijevą. Apmąstęs, ką su jais galėtų nuveikti, A.Karyukas nutarė abstrakčius seksualinius įvaizdžius sujungti su kadrais iš veik štampais tapusių sovietinių filmų. Tai – nuoroda į sustabarėjusių vaizdų ir su jais susijusių prasmių garbinimą bei jų įtaką visuomenei.
Pasak autoriaus, šeštajame dešimtmetyje spausdintoms iliustracijoms, kuriose pozuoja, liečiasi ar kitaip kartu laiką leidžia du tos pačios lyties asmenys, po pusės amžiaus lengva suteikti visiškai kitą reikšmę.
Projektas yra apie tai, kaip lengva manipuliuoti žmonių nuomone.
„Į šiuos vaizdus žvelgiu labai paprastai. Ne visi žmonės turi ar nori juos susieti su LGBT* tema. Projektas yra apie tai, kaip lengva manipuliuoti žmonių nuomone. 1954–1956 metais šie vaizdai buvo cenzūruojami, bet dabar jie gali reikšti ką nori. Toks procesas vyksta visur, ne tik interpretuojant žurnalo iliustracijas. Tai gali būti pasaulis, valstybė, vyriausybė, šalies kultūra“, – sako parodos autorius. Viena reikšmė šiems vaizdams nebepriklauso, ir, pakeitus kontekstą, ji lengvai prie jo prisitaiko. Kadangi „Kreivės“ – LGBT* festivalis, tad ir „įkontekstinti“ jie būtent taip.
Atsisako akademinės tradicijos
„Vaidmenyse“ – pirmas menininko projektas Lietuvoje. Tai taip pat pirmas jo bandymas kurti LGBT* tema. A.Karyukas Ukrainoje baigė architektūros studijas, tačiau pagal specialybę niekada nedirbo. Pirmenybę jis teikia abstrakčiam menui – tapybai ir performansui – padedančiam lengviau susisieti su žmonėmis.
Paklaustas, ar nebijo lietuvių reakcijos į tokia maniera perkurtus kultūros reliktus, A.Karyukas pabrėžė, jog tokia prieiga – tik jo požiūrius. „Menininkas turi būti nuoširdus, toks ir stengiuosi būti. Šia paroda tiesiog sakau, ką manau, tuo pačiu klausiu, ką mano žmonės“, – komentuoja jis.
Jei žvelgi į abstraktų kūrinį, tu turi teisę rinktis, ką apie jį manai – tu esi laisvas interpretuoti savaip.
Kartu su savo bičiule A.Karyukas įkūrė menininkų grupę „Step“, kuri įvairiose vietose atlieka simboliais kalbančius performansus. Paskutiniajame savo darbe jie apmąstė Ukrainos-Rusijos konfliktą. Stovėdami greta, atlikėjai kartojo maldos gestą, kuris reprezentavo abiejų pusių prašymus, skirtus tam pačiam „dievui“. Kad ir kas ta „aukštesnioji jėga“ bebūtų, kruvinoje situacijoje ji tarsi turi pasirinkti, kurią pusę palaikyti.
Abstraktus menas, kūrėjo nuomone, lengviau išreiškia emocijas ir išlaisvina žiūrovą nuo iš anksto nustatytos reikšmės. „Ir meno mokykloje, ir akademijoje buvau mokomas tradicinių meno formų, tačiau jomis kalbėti apie svarbias ir globalias problemas atrodo keista. Jei žvelgi į abstraktų kūrinį, tu turi teisę rinktis, ką apie jį manai – tu esi laisvas interpretuoti savaip“, – apibendrina A.Karyukas.
Antono Karyuko paroda „Vaidmenyse“ Vilniuje veiks rugsėjo 14–18 dienomis kino centre „Skalvija“.
