Kūrinys prasideda nuo teksto
Menininkė atskleidė, kad kūrybos objektams užgimti yra reikalingas trijų žingsnių kelias. Pirmiausia galvoje užgimsta mintis, kurią kūrėjai reikia paversti į pasakojimą. Tuomet atsiradusį naratyvą A.M.Stankevičiūtė užsirašo. Vėliau tekstas materializuojasi į kūrinį.
Toliau seka kūrybinių instrumentų pasirinkimas. O priemonės pas menininkę keičiasi. „Dabartiniu laiku mano kūryba minkštėja“, – pasakojo pašnekovė. Iš pradžių savo kūrybiniame kelyje ji naudojo skaitmeninio vaizdo kūrimo priemones bei kietas, struktūriškas medžiagas. Tačiau laikui bėgant ir eksperimentuojant su naujomis technikomis kūrybiniai instrumentai pasipildė siūlais ir nėriniais.
Visgi, to nepakanka, kad kūrinys užgimtų. A.M.Stankevičiūtė pabrėžė, kad jos darbe reikalinga disciplina ir rutina, leidžianti kurti. Ji keliasi anksti ryte ir pradeda savo darbus. Ankstyvas kėlimasis reikalingas, nes kūrėja ne tik užsiima asmenine kūryba, tačiau rašo publikacijas kultūriniams leidiniams, dirba su skirtingais spektaklių, operų projektais, taip pat dar tuo pat metu mokosi magistrantūros studijose.
Ši veikla atsispindi jos darbuose. Kiekvienas naujas projektas, prie kurio menininkė prisiliečia, atneša naujų idėjų: „Tam tikra prasme, visa ši veikla nusėda mano darbuose.“
Savo kūrybą A.M.Stankevičiūtė skiria ne tik žmonėms. Ji žavisi įvairiausiomis būtybėmis, sutvėrimais, kurie gali parodą ir kūrinius patirti savais būdais: „Nebūtinai akimis, kaip žmonės. Galbūt užlipimu ant kūrinio, pavyzdžiui, kaip vorai.“ Dėl šios priežasties menininkės parodose laukiami visi: tiek žmonės, tiek gyvūnai.
Pakeista forma ir atrasta spalva
Už antrąją personalinę parodą kūrėja dėkoja savo kalytei Šarkai. Ji pasakojo, jog kontrolės paleidimo praktiką kūryboje naudoti pradėjo po to, kai Šarka, radusi pašnekovės nėrinius, juos pasiėmė ir ėmė „interpretuoti“ savaip.
Tik tą akimirką Aistė Marija visai apie tai nesusimąstė: „Labai juokinga, nes kai mačiau, kad Šarka valgo siūlelius, aš visai tuo metu negalvojau, kad tai bus kažkokio naujo nuotykio pradžia.“
Visgi tai tapo ne tik nuotykiu, tačiau ir nauja saviraiškos forma menininkės gyvenime. Jos kūryba prasidėjo nuo kietų, išbaigtų skulptūrinių objektų. Tačiau „Palaidų galų“ parodoje to jau nebeišvysi – menininkė vaizdavo ilgą laiką formuotas struktūras, nertus raštus, kurie galiausiai liko nepabaigti. „Tarsi tarp kitko“, – nužvelgdama darbus pridėjo kūrėja.
Dar viena priežastis, dėl kurios pašnekovės paroda skiriasi nuo ankstesnės, yra ta, jog Aistės kūryboje „svečiavosi“ nauja spalva – oranžinė. Ji skirta pritraukti dėmesiui. Pati spalva kūrėjai primena statybininkų rūbus, o kūriniai tapo „keistais objektais, nutrūkusiais nuo darbininkų drabužių ir paliktais gulėti“.
Visgi juoda spalva menininkės kūrybos neapleidžia. „Palaidų galų“ parodoje pašnekovė juodą spalvą vaizdavo tam, kad iš tolo ji atrodytų kaip dėmė. Tik priartėjus arčiau būtų galima įžvelgti kūrinio raštą.
„Mes galvojame, kad juoda spalva atstumia, kad ji tamsi, nenorinti prisileisti. Tačiau parodoje norėjau apversti tą mąstymą ir parodyti, kad juoda spalva gali traukti, o ne atstumti“, – pasakojo A.M.Stankevičiūtė.
Minties materializacija
Paklausta, kokius lūkesčius turėjo parodai, pašnekovė atsakė, kad norėjo pamatyti santykį tarp idėjos ir galutinio rezultato. Kaip mintis, kurią kūrinių autorė su kolege parodos architekte O.Juciūte nešiojosi galvoje, virsta realybe, nauju kūriniu.
Galutinis rezultatas menininkei tapo malonia staigmena. Krintantys siūlai visuomet atrodo skirtingai: „Dėl to ir mano galvoje nėriniai atrodė vienaip, o čia, parodoje, yra nutūpę taip, kaip jiems patogu“, – mintimis dalijosi pašnekovė.
Personalinės parodos kūrėjai atneša naujas kūrinių interpretacijas. Šios būna intriguojančios ir netikėtos. „Tai ir yra man svarbiausias dalykas, kuris mane žavi, – teigė menininkė, – kaip individualiai veikia kūriniai, kaip jie gyvena savo gyvenimą ir kokius pasakojimus apie juos kuria atėję žmonės.“
Ateityje menininkė jau yra numačiusi vizitą į „Kaip karštis slysta paviršiais“ parodą Palangoje. Joje pasirodys kartu su savo „JCDecaux premijos“ parodoje pristatytais kūriniais. Taip pat gegužės pradžioje pasirodys spektaklio „L. yra S.“ premjeros, kurioms A.M.Stankevičiūtė kūrė scenografiją.
