Šią savaitę prasidėjęs festivalis „Kaunas mene“ kūrybos gerbėjus penktadienio vakarą pakvietė į Mykolo Žilinsko dailės galeriją.
M.Žilinsko dailės galerijos erdvės tapo instaliacijomis, garso kūriniais, performansu, koliažais. Čia pristatyti menininkų Hermione Allsopp (Didžioji Britanija), Eglės Gandos Bagdonienės, Christine Dixie (Pietų Afrikos respublika), Gregoire Fabvre (Prancūzija),
Kasia Fudakowski (Didžioji Britanija), Jono Gasiūno, Vytenio Jankūno, Lauros Zaveckaitės (Lietuva/Jungtinės Amerikos valstijos) ir kitų darbai.
Vakaro vinimi tapo E.G.Bogdanienės performansas „Antra oda“, o jį kūrėja atliko ant menininko Roberto Antinio kūno.
Taip pat parodoje pristatyti jau anksčiau E.G.Bogdanienės ant žmogaus kūno nuvelti darbai. Renginio metu prie lytėjimo kūrėja ir jos bendraminčiai prisilietė visais įmanomais prisilietimais: rankomis ir žodžiais.
Performansą stebėjo bei komentavo Lietuvos sveikatos universiteto profesorius neurologas Kęstutis Petrikonis, medicinos mokslų daktarė Rita Krikštopaitytė, psichoterapeutė Nijolė Goštautaitė.
Kaip 15min sakė E.G.Bagdonienė, ciklo „Antroji oda“ idėja gimė tarptautinio kelių universitetų projekto metu.
“Bet tai buvo prieiga prie odos iš mokslinės pusės. Vėliau ėmiau domėtis, kas yra oda iš medicininės, semantinės, kultūrologinės pusės ir prisiminiau savo pomėgį velti vilną.
Esu išvėlusi šimtus kvadratinių metrų, bet visada tą darydavau ant nieko nesakančio paviršiaus – stalo, žolės, žemės. Tada pagalvojau, kad būtų smagu tai perkelti ant gyvo žmogaus ir užmegzti dialogą. Kartu perkelti ir dalį informacijos, tai – tarsi ID kodo sukūrimas antroje odoje. Kiek tai moksliška, kiek – fantazijos vaisius, aš negaliu pasakyti.
Tačiau šį vakarą čia dalyvavę aukščiausio lygio mokslininkai to nepaneigė. Jei šią hipotezę vystyti toliau, reiktų bendrauti su kriminalistais ir kitais mokslininkais, tiriančiais DNR. Tik nežinau, ar aš norėčiau gyventi tais laikais, kai žmonės bus kuriami iš ląstelių.
Kita vertus, turėti tam tikrą (antros odos) biblioteką kultūrino fondo žmonių, kurie darė poveikį Lietuvos kultūrai, būtų simbolinis reiškinys“, – 15min sakė kūrėja.
E.G.Bagdonienės idėja patikėjo žinomi Lietuvos menininkai, todėl jos sukauptoje kolekcijoje – žinomų žmonių „antroji oda“ Kai menininkė tą daro ne žiūrovų akivaizdoje, ji sako, jog procesas jai primena meditaciją.
„Kai liečiuosi prie žmonių, jaučiuosi neapsakomai gerai. Aš pasirenku tuos žmones, kuriais tikiu. Tai – kūrybingi, drąsūs, nebijantys laužytis normų žmonės. Žinoma, jie neperžengia etikos ir savo privačios teritorijos ribų. Nors kas yra privatu, ir kas – etiška, šiais laikais taip pat aktualu“, – kalbėjo kūrėja.
Performansą stebėjęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius neurologas K.Petrikonis kalbėjo, jog taip bandoma atrasti naujų idėjų, kaip menas gali paliesti žmogų: sveiką ir ligotą, kaip gali padėti kūrėjui ir mokslininkui atrasti naujas idėjas, pamatyti kitaip galvojančius ir mąstančius žmones.
„Su Egle mes turime ryšį. Aš atstovauju Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, profesorė – Vilniaus dailės akademijai. Mes esame ir partneriai, nes turime dailės terapijos studijų programą. Vienas iš tikslų – susitikti ir pabandyti iššaukti reakciją ir diskusiją“, – sakė K.Petrikonis.
Į kultūros lauką įžengęs medikas sakė, kad iš pradžių jautėsi nedrąsiai: „Buvo baugu, atrodė nežinia. Bet kai pradėjo rinktis žmonės, atsirado šiluma. Tai žmonės, kurie žino, ką jie daro. Jaučiausi patogiai, taip, kaip studentų auditorijoje skaityčiau paskaitą ar sakyčiau kažką svarbaus pacientui“.
Performanso metu daug dėmesio skirta pačiai prisilietimo temai. Apie tai kalbėjo ir renginyje dalyvavusios medikės, ir pati menininkė.
Medicinos mokslų daktarės citologės Ritos Krikštopaitytės teigimu, emocinis intelektas nesivysto, jei tu nelieti žmogaus.
„Pasaulio suvokimui lytėjimas labai svarbus. Nuo palietimo „Ferrari“ greičiu informacija nunešama į smegenis, o iš ten grįžta įsakymas, kas tai buvo. Paliečiam pirštais paviršių ir jaučiame, ar jis šiurkštus, ar jis – grubus, ar degina mūsų pirštą“, – teigė ląsteles tyrinėjanti R. Krikštopaitytė.
„Lytėjimas vienas iš tų svarbiausių pojūčių, jis svarbus vaiko vystymuisi, užmezgant ir išlaikant santykius, jis padeda mums integruoti kitus pojūčius, sužinoti, kur mes esame, ką mes matome, ką mes darome. Tamsoje stovėdami ant laiptų žinome, ar esame namuose“, – sakė gydytoja N.Goštautaitė.
Festivalis „Kaunas mene“ tęsis iki lapkričio 24 dienos. Jo metu kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami aplankyti parodas M.Žilinsko dailės galerijoje, galerijoje „Meno parkas“ ir Kauno fotografijos galerijoje.
„Kaunas mene“ galerija „Meno parkas“ organizuojam kas dvejus metus.
