„Laisvės karys“ nekelia jokių klausimų
Lietuvoje nėra itin daug paminklų, galbūt todėl kai kurie žmonės tam jaučia ilgesį ir nori, kad jų būtų pastatyta kuo daugiau, kaip Sankt Peterburge ar Vienoje, sako Vilniaus paminklų istoriją tyrinėjanti menotyrininkė Rasa Antanavičiūtė. Ji teigia, kad tiek Vyčio paminklo statymas, tiek Valdovų rūmų atkūrimas yra bandymas įrodyti, jog Lietuva verta būti nepriklausoma valstybe, turi garbingą istoriją ir aukštą kultūrą: „Tačiau tokie įrodymai yra pertekliniai. To, kad turime teisę būti nepriklausomi, nereikia įrodinėti investuojant į tai daugybę lėšų.“
R.Antanavičiūtė tvirtina matanti skirtingų kartų nesusikalbėjimą. „Kiek vyresniems žmonėms reikia įrodinėti, kodėl norisi matyti kalvelę Lukiškių aikštėje, o ne Vytį. Yra skirtingos patirtys, skirtingas įsivaizdavimas ir vis kitoks ženklų perskaitymas viešosiose erdvėse“, – teigia pašnekovė.
Kalbėdama apie „Laisvės karį“, pastatytą Kaune, menotyrininkė sako, kad paminklas greičiausiai bus nepastebimas: „Kaip ir Mindaugo ar Gedimino paminklai Vilniuje. Vietiniai gyventojai, praeidami pro šalį, nemato šių paminklų. Mes jau esame atsparūs būtent tokiai estetikai, tokiai kalbai.“
Sėkmingiausi nauji paminklai, anot R.Antanavičiūtės, yra keliantys klausimus. „Jie kviečia svarstyti, kodėl padaryta būtent taip, ką norėta pasakyti ir pan. Tuomet žmonės pradeda gilintis, aiškintis. „Laisvės karys“ nekelia klausimų, viskas jau pasakyta ir aišku, jis neskatina domėtis toliau“, – aiškina pašnekovė.
Rezultatas – ne tik pats paminklas
Verslininkas Vladas Lašas, parėmęs „Laisvės kario“ statymą, sako, kad šio paminklo rezultatas – ne tik pati skulptūra ir toks jos meninis įgyvendinimas: „Rezultatas yra gerokai didesnis ir svarbus ateičiai – tai žmonių pasitikėjimas, sugebėjimas susiburti, paaukoti, skirti tokiam dalykui laiko.“
V.Lašo teigimu, tokie dalykai, kaip „Laisvės kario“ pastatymas gali tapti įkvėpimu ateičiai. „Be to, jei šalia paminklo sukursime virtualios realybės galimybę ar padarysime, kad jis kaip nors taptų interaktyvus, bus puiku. Turime sujungti šiuolaikinius dalykus su senais, kurie yra mūsų protėvių šaknys. Reikia galvoti, kaip įvairūs dalykai gali egzistuoti kartu, įkvėpti jaunimą“, – teigia verslininkas.
