Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis diskusijos metu teigė, jog esminių pokyčių projekte vykdyti nebegalima, tačiau siūlymų, ką būtų galima pakeisti dabartiniame pertvarkos plane, jis teigė lauksiantis artimiausią savaitę, dar vienos savaitės prireiktų savivaldybės atsakymų suformulavimui. Tiesa, kaip vyks siūlymų svarstymo ir atrankos procesas, nedetalizavo.
Bus keičiama projektų rengimo tvarka
M.Pakalnis diskusijoje džiaugėsi, jog pastaraisiais metais justi aktyvesnis visuomenės susidomėjimas viešosiomis erdvėmis: „Tokio renginio, kaip šitas, dar nebuvo, ir reikia nusilenkti tiems žmonėms, kurie visa tai suorganizavo.“
Jo teigimu, Reformatų parko atnaujinimo projektas buvo rengtas gana seniai, statybai leidimas gautas 2014 m. ir viešo pristatymo bei svarstymo praktika tuo metu buvusi kitokia, nors projekto autoriai ir tuomet organizavo diskusijas.
„Faktas, kad diskusijų niekada nebus per daug, ypač kalbant apie tai, kaip keičiasi mūsų artima aplinka. Turėjom ilgas diskusijas Bernardinų sodo, Lukiškių aikštės atveju. Rezultatai rodo, kad diskusijos atveda prie geresnio rezultato. Manom, kad ir šita diskusija atves prie geresnio rezultato. Atves prie to, kad kitas erdves tvarkysime organizuodami konkursą, turėsime diskusijas su gyventojais pačiose pirmose projekto stadijose. Būtina pakoreguoti viešo svarstymo reikalavimus miesto viešosioms erdvėms. Tai didžiausia pamoka mums kaip savivaldybei. Jei kontakto su vietiniais žmonėmis nebuvo, laikysim, kad projektas nebuvo tinkamai paviešintas“, – kalbėjo miesto vyr. architektas.
Diskusiją moderavęs muzikantas Jurgis Didžiulis teigė, jog viliasi, kad šis susitikimas taps precedentu miestiečių dialogui su savivaldybe, o ne pamoka, kuri įvyks paties parko sąskaita.
Jis taip pat pacitavo šiuo metu atostogaujančio Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus laišką: „Akivaizdu, kad projekto aptarimas su šalia gyvenančiais žmonėmis ir jų nuomonės išklausymas nevyko arba vyko nekokybiškai. <...> Kartu padarėme išvadas ir artimiausiomis dienomis bus pataisyta projektų rengimo tvarka. Pagal ją projektuotojai bus įpareigoti realiai bendrauti su šalia gyvenančiais arba dirbančiais žmonėmis, turėti realius pokalbius, įskaitant ir užėjimą į namus ir nuomonės paklausimą, jei kitų geresnių būdų nesuras.
Parką reikia tvarkyti. Yra praėjusios visos procedūros ir atšaukti viešųjų pirkimų rezultatų mes neturime galimybių. Tačiau projektą galima koreguoti ir patobulinti. Tai ir padarysime bendromis jėgomis.“
Tiesa, paklaustas, kiek projektas dar gali kisti, M.Pakalnis sakė: „Galime projektą keisti tiek, kiek nesikeičia jo esmė. Reiktų daugiau galvoti, kas yra projekte negerai, ką žmonės mano, kad galima pagerinti, o tada spręsti, kurie dalykai gali būti padaryti, o kurie ne. Reiktų išgirsti kritiką, lūkesčius ir tada projekto autoriai galėtų pamąstyti ir patys įvertinti, kurie dalykai gali būti padaryti. <...> Kalbėti apie esminius pokyčius nebėra kada. Galima kalbėti tik apie tuos dalykus, kuriuos galime pakeisti.“
Viena „Re:formatų“ festivalio organizatorių, menotyrininkė Eglė Mikalajūnė pasiūlė įkurti komitetą, kurį sudarytų architektai, menotyrininkai, paveldosaugininkai, archeologai, ir kuriame būtų dirbama prie galimų projekto pataisų.
Tačiau M.Pakalnis šią idėją vertino skeptiškai: „Jeigu jūs norit surinkti projekto priešininkų kompaniją ir bandyti priešpastatyti projektą rengiantiems architektams, tai nebūtų visai tas procesas, kurio mes norim. <...> Geriausia diskutuoti su tais žmonėmis, kurie pateikia konkrečius pasiūlymus, konkrečiai surašytus. Ir tada galėsim diskutuoti ne tik su išrinktų specialistų grupe, bet realiai su tais žmonėmis, kurie aplink gyvena ir kurie tuo parku naudosis. Mums ši diskusija yra taip pat svarbi ir turbūt svarbesnė. “
Šiam procesui M.Pakalnis siūlė skirti dvi savaites, tačiau nedetalizavo, kaip galima pateikti siūlymus ir kokia bus jų svarstymo tvarka.
Statybos ir architektūros teismo ekspertų sąjungos vadovas Gintautas Tiškus iškėlė ovacijomis palydėtą klausimą, kodėl savivaldybei priklausančiame sklype verslininkai (bendrovė „Eika“) inicijuoja parko pertvarkos projektą, kuriam konkursas neskelbiamas, o vėliau „Eikos statyba“ laimi darbų rangos konkursą.
Miesto vyr. architektas M.Pakalnis sakė, jog į šį klausimą atsakyti negali, nes nėra viešųjų pirkimų specialistas: „Šį projektą tikrino institucijos, kurios atsakingos už viešuosius pirkimus. Pirmą kartą konkursas neįvyko, antrą kartą įvyko. Reiktų tų žmonių klausti. Mes atsakom už architektūrą, už kraštovaizdžio principus – į tuos klausimus ir atsakom. Negaliu atsakyti į klausimus, kurie susiję su viešaisiais pirkimais.“
Savivaldybė žada iškirsti mažiau medžių nei suplanuota projekte
Komentuodamas dabartinį teritorijos suplanavimą su laiptuotomis struktūromis M.Pakalnis sakė: „Sprendimas, kuris buvo padarytas devintajame dešimtmetyje, kai buvo įrengta skulptūrinė kompozicija kartu su apkasų motyvais, atitiko to laiko dvasią ir supratimą, kaip turi būti tvarkomos erdvės, tokių projektų tuo metu buvo visoje Europoje. Dabar buvo atliktos analizės, žiūrėta, ką praradom, kai įrengta šita erdvė, ir ką mes galim sukurti. Vietoje šių elementų bus atstatytas buvęs reljefas, vieta, kur bus galima sulaukti daugiau žmonių, atsiras daugiau želdinių, gėlių, vieta, kur taip pat ateis daugiau žmonių, nei ateina dabar, ir kuri turės memorialinę funkciją, kuri dabar visiškai pamiršta.“
Vilniaus miesto savivaldybės Želdinių poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė taip pat teigė, jog sprendimas kirsti medžius bus dar kartą patikrintas: „Šiandien negaliu pasakyti kiek, bet bus iškirsta žymiai mažiau medžių nei 78.“
Užvirus diskusijai apie siūlymą parką aptverti tvora ir jį rakinti (tai numatoma įgyvendinti antruoju darbų etapu), E.Mikalajūnė atkreipė dėmesį, jog internete vykusioje apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 700 respondentų, 82 proc. apklaustųjų šiai idėjai nepritarė.
„Jei jūs kalbėtumėte apie savo sklypą ir jums siūlytų jo neapsitverti, tai 98 proc. būtų už aptvėrimą“, – komentavo G.Čeponytė.
Pristatyti apklausos rezultatai: 40 proc. respondentų norėtų, kad būtų skelbiamas naujas konkursas
Diskusijos metu buvo pristatyti internetinėje erdvėje vykusios apklausos dėl Reformatų skvero atnaujinimo darbų rezultatai. Pristatymo metu į apklausą buvo atsakę 732 respondentai.
Daugiau nei 90 proc. respondentų pritarė, kad Reformatų parką atnaujinti reikia.
39,2 proc. apklausos dalyvių teigė negalintys vertinti J.S. Večerskytės-Šimeliūnės architektūrinio plano, nes jis jiems nėra pakankamai suprantamas. 38,5 proc. planui nepritaria, 14 proc. teigia, jog projektą reiktų tobulinti, 7,8 proc. respondentų planą vertina teigiamai.
Apklausos rezultatai parodė, jog didžioji dalis apklaustųjų mano, jog rekonstruojant parką svarbu atsižvelgti tiek į reformatų paveldą, tiek į 9 dešimtmetyje suformuotą parko architektūrą – daugiau nei 70 proc. respondentų taip pat tvirtino, jog pertvarkos plane reiktų išsaugoti dabartinę architektūrinę kompoziciją arba jos fragmentus.
42 proc. apklausos dalyvių pasisakė už parke susiformavusios ekosistemos išsaugojimą, 38,9 proc. teigė, jog svarbu išsaugoti maksimalų skaičių brandžių ir sveikų medžių, bet ne krūmus ir žolinius augalus.
78,2 proc. apklausos dalyvių išreiškė nepritarimą parko aptvėrimui ir rakinimui naktį.
Didžioji dalis respondentų (63 proc.) taip pat nepritarė savivaldybės sprendimui rekonstrukcijos architektūrinį planą rengti be konkurso: 40 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų mano, jog savivaldybė turėtų skelbti naują konkursą Reformatų parko pertvarkai, 27,2 proc. teigė negalintys atsakyti į šį klausimą, nes neturi pakankamai informacijos apie Vilniaus savivaldybės įsipareigojimus Europos Sąjungai, 15,9 proc. respondentų mano, jog naujo konkurso skelbti nereikia, jei bus atsižvelgta į pagrindinius aktyvistų reikalavimus.
Parko atnaujinimo projekto autoriai – savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ bei architektė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė.
Kaip skelbta anksčiau, Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Šiam projektui skirta 1,7 mln. eurų struktūrinių fondų lėšų, 202,6 tūkst. eurų – valstybės biudžeto lėšų, savivaldybės lėšų dalis sudaro kiek daugiau nei 1 mln. eurų. Bendra projekto vertė – 2,02 mln. eurų.