Daugiau nei 250 pradinukų visą savaitę piešė ir rašė sveikinimus M.K.Čiurlioniui – pripažintam vienu geriausių visų laikų Lietuvos dailininkų ir kompozitorių.
Tuos sveikinimus kabino ant obelų, kurių obuolius vaikystėje itin mėgo kompozitorius. Antrokai surengė piešinių parodą – M.K.Čiurlionis vaiko akimis.
„Kiek kalbėta apie Čiurlionį, kiek parašyta knygų, mokslinių darbų, disertacijų. Man atrodo, kad reikia tik kalbėti ir kalbėti. Ir pradėti kalbėti nuo tada, kai vaikas girdi pasakas, supranta, išgirsta daineles, paima pieštuką į rankas. Tą muziejaus lankytoją, čiurlionistą reikia užsiauginti“, – sakė menotyrininkė Aušra Čenulevičienė.
Tėvų namuose M.K.Čiurlionis tėvo prižiūrimas išmoko skambinti fortepijonu ir vargonais.
Vasarodamas, jaunesniuosius brolius ir seseris – jų buvo aštuoni – mokė muzikos ir piešti, pats daug laiko praleisdavo su teptuku klajodamas po Druskininkų apylinkes, rinko ir harmonizavo liaudies dainas. Didžiausią dalį paveikslų M.K.Čiurlionis tapė ant popieriaus, nes neturėjo pinigų.
Daugiau nei 250 pradinukų visą savaitę piešė ir rašė sveikinimus M.K.Čiurlioniui – pripažintam vienu geriausių visų laikų Lietuvos dailininkų ir kompozitorių.
Minint 141-ąsias M.K.Čiurlionio gimimo metines, memorialiniame muziejuje surengta menininko atvirlaiškių paroda – „Meilė broliui ir kūrybos aidai“. Daugiausia atvirlaiškių – broliui Povilui. Viename iš jų menininkas rašė, kad nusprendė visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai.
„Atsivežus tokią medžiagą norėjosi sužinoti viską, kas slypi aversuose ir reversuose, ką Čiurlionis norėjo savo laiškais pasakyti, ką reiškia iliustraciniai vaizdai jo kūriniuose ir pajusti tą braižo gilumą. Visais aspektais, kiek įmanoma, stengiamės priartinti žiūrovui Čiurlionį, pažinti jo dar neišnagrinėtas, mažai tyrinėtas vietas“, – sakė memorialinio muziejaus vedėja Vida Mažrimienė.
M.K.Čiurlionis prisimintas ketvirtadienį Sankt Peterburge, pagerbtas prie namo, kuriame gyveno 1908 ir 1909 metais.
M.K.Čiurlionis į Sankt Peterburgą vyko ieškodamas ryšių su rusų menininkais ir galimybių eksponuoti savo darbus, čia susipažino su meno pasaulio veikėju Mstislavu Dobužinskiu, buvo priimtas į rusų dailininkų sąjungą.
Trumpai šiame mieste gyvenęs menininkas surengė dvi parodas. Jo atminimą Sankt Peterburge saugo ir puoselėja prieš 15 metų susibūrusi Čiurlionio draugija, vienijanti per keturiasdešimt narių.
„Šiandien Čiurlionis po truputį užmirštamas, mūsų tikslas – neleisti jo pamiršti, jaunimą supažindinti su Čiurlionio kūryba... Prieš trejetą dienų Puškino miesto bibliotekoje vyko Čiurlioniui skirtas vakaras ir jame dalyvavo daug jaunimo“, – pasakojo draugijos prezidentas Jurij Šenavskij.
„Čiurlionis yra vienas iš tų asmenų, kurie Peterburge atidaro visas duris, jį čia žino, jį čia gerbia, vertina, mano, kad Peterburgo dailės mokykla prisidėjusi prie jo stiliaus formavimo, yra žinoma tai, kad garsūs Peterburgo dailininkai padėjo jam, kai jis bandė čia ieškoti savęs“, – sakė Lietuvos generalinis konsulas Sankt Peterburge Dainius Numgaudis.
Ketvirtadienį Lietuvos konsulate surengta M.K.Čiurlioniui skirta konferencija, čia skambėjo jo kūriniai. Planuojama M.K.Čiurlionio kūrinių parodą surengti ir Ermitaže.
