MO muziejaus mažoji paroda „BAXT“ ir jos pasakojimą pratęsianti „Poezija be trapumo“ – galimybė naujai, per vizualųjį meną įsigilinti į romų bendruomenės gyvenimo patirtis Lietuvoje. O žvelgiant plačiau – proga kritiškai apmąstyti įvairias su šia bendruomene platesniame kontekste susijusias nuostatas.
Fotoprojektas, trunkantis daugiau nei 20 metų
A.Miksio fotografijų ciklas „BAXT“, kaip ir pats žodis, kuris, išvertus iš romų kilmės, reiškia sėkmę, likimą, lemtį, fortūną ar karmą, savyje talpina įvairų emocinį krūvį. Nors paties projekto menininkas nelaiko socialiai ar politiškai angažuotu, jis yra atviras diskusijai.
Žvelgiant į A.Miksio fotografijas, tampa akivaizdu – jų centre yra nuotraukų herojai. Menininkas neidealizuoja fotografuojamų žmonių, atvirkščiai – siekia atskleisti kiekvieno jų asmenybę, parodyti jų gyvenimo istoriją.
„Mes dažnai esame linkę kalbėti apie istoriškai susiformavusias žmonių grupes taip, tarsi jos būtų vientisos, o visi jų nariai mąstytų ir elgtųsi vienodai. Nevertėtų pamiršti, kad bendruomenes sudaro labai skirtingi asmenys ir jie galbūt net sąmoningai atsisako būti tapatinami vien su savo etnine kilme“, – pasakoja A.Miksys, fotografijų autorius ir parodos kuratorius.
Parodoje – dalis taboro kasdienybės
Parodoje MO muziejuje galima išvysti Kirtimų taboro gyvenimą ir sunaikinimą. A.Miksys užfiksavo 22-uoju numeriu tabore pažymėto namo permainas: gyventojus, aplink dygstančius statinius ir galiausiai – visišką sunaikinimą. Parodoje dalis nuotraukų yra eksponuojamos ant autentiškų romams priklausiusių namų durų. Tai simboliškai primena kaskart noriai ir draugiškai fotografą į savo gyvenamųjų namų erdvę įsileidusių romų svetingumą. Parodoje matomi taboro pastatų likučiai – lyg liudijimas, kaip kardinaliai vos per kelis mėnesius pasikeitė jo gyventojų likimai.
„Daugiau nei 500 metų drauge su mumis gyvenančių romų bendruomenės istorija vis dar yra nepakankamai atskleista vilniečiams. O ji yra mūsų bendros Vilniaus istorijos dalis. Taigi kviečiame lankytojus į pagarba grįstą diskusiją visuomenei aktualiais klausimais. Tikiu, kad gebame atvirai ir drąsiai kalbėti sudėtingomis temomis“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus vadovė.
Parodą papildo vaizdo medžiaga
MO muziejaus mažąją parodą „BAXT“ papildo ir vaizdo medžiaga. Joje – trys skirtingos perspektyvos. Menininko A.Miksio, įvairių romų bendruomenės narių ir kultūros paveldą Centriniame Europos Universitete studijuojančio Gopalo Michailovskio pasakojimai.
Fotografijų autorius A.Miksys pasakoja apie susitikimus su romų bendruomenės nariais, kaip juos fotografuodavo ir kaip jie patys vėliau reaguodavo į jo darytas nuotraukas. Nemaža dalis jų A.Miksio fotografijas pasikabindavo savo namuose, jas dar savarankiškai apipavidalinę ar iliustravę. Kaip teigia A.Miksys, jo nuotraukų ekspozicija artimiausioje aplinkoje – namuose – yra geriausia paroda, kokią jis yra turėjęs. Šias fotografijas taip pat bus galima pamatyti parodoje.
Vaizdo pasakojimuose taip pat pakalbinti ir įvairių kartų romai, kurie atvirai dalijasi, ką jiems patiems reiškia būti šios bendruomenės nariu, pasakoja apie savo kultūrą, o jaunesnieji pašnekovai – ir apie tai, kuo ketina būti užaugę bei kaip svajoja keisti jiems įprastus ar visuomenės primetamus vaidmenis.
Kultūros paveldą šiuo metu studijuojantis Gopalas Michailovskis pasakoja, kaip visai bendruomenei taikomi stereotipai paveikia konkrečių žmonių gyvenimą.
Parodos pasakojimą jungia specialiai parodai kurti Laimono Briedžio esė tekstai, plačiau ir išsamiau analizuojantys romų kilmės žodžio „baxt“ reikšmę, romų kultūrą bei papildomai interpretuojantys namų ir durų motyvą parodoje.
MO muziejus, rengdamas tekstus parodai, taip pat bendradarbiavimo ir su romų kalbos vertėja Rumina Rumianceva.
Selma Selman – romų kilmės šiuolaikinė menininkė, kalbanti apie žmogaus teises
MO muziejaus mažosios parodos „BAXT“ pasakojimą pratęsia romų kilmės šiuolaikinės menininkės Selmos Selman darbai parodoje „Poezija be trapumo“. Tikėjimas, kad menas gali paskatinti apčiuopiamus socialinius pokyčius, yra neatsiejama jos, kaip aktyvistės, veiklos dalis. Savo kūriniuose ji kalba apie diskriminaciją ir siekia kurti savitus pasipriešinimo būdus.
S.Selman kūryboje tyrinėja savo daugialypę tapatybę. Būti menininke, aktyviste, moterimi, feministe, Bosnijoje gimusia, bet į užsienį emigravusia rome – tai lyg nuolatinis jos tapsmas, savotiška transformacija iš vienos tapatybės į kitą. Menininkė nevengia asmeninių temų – ji remiasi savo ir savo šeimos patirtimi.
Tarp kelių parodoje rodomų menininkės performansų galima pamatyti ir „Mercedes Matrix“ vaizdo kūrinį. Jame S.Selman atsispiria nuo savo šeimos pagrindinio pajamų šaltinio – metalo laužo rinkimo ir perdirbimo – ir paverčia tai meno kūriniu. Šiame performanse ji drauge su šeimos nariais išrenka Mercedes-Benz automobilį – prabangos simbolį.
Daugiau apie parodą „BAXT“ rasite čia. Parodos komanda: kuratorius – Andrew Miksys, konsultuojanti kuratorė – Ugnė Paberžytė, architektas – Dominykas Šavelis, dizainerė – Akvilė Paukštytė, esė autorius – Laimonas Briedis. Daugiau apie parodą „Poezija be trapumo“.
