D.Ibelhauptaitė: ši paroda yra dešimtmečio baigties taškas
VCO įkūrėja, režisierė D.Ibelhauptaitė trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje prisiminė, jog prieš dešimt metų tuo metu jau nebeveikusiame „Lietuvos“ kino teatre, vietoje kurio buvo pastatytas MO, ji pristatė operą: „Išvalėme 22 tonas statybinių šiukšlių ir padarėme operą „XYZ“. Buvom paskutiniai, kurie grojo senajame pastate.“
D.Ibelhauptaitė teigė, jog minint Lietuvos profesionalios operos šimtmetį norėjosi atsigręžti į paskutinius dešimt VCO metų: „Tai buvo auksinis dešimtmetis Lietuvos operai, kai išaugo jaunoji karta: Asmik Grigorian, Edgaras Montvidas, Kostas Smoriginas, Justina Gringytė, Aušrinė Stundytė ir daugelis kitų, triumfavusių geriausiose, iškiliausiose pasaulio scenose.“
Kalbėdama apie tai, kas toliau laukia VCO, D.Ibelhauptaitė sakė: „Kai praeina tiek metų ir pastatai virš 15 spektaklių, supranti, kad vienas paragrafas turi baigtis. Manau, kad ši paroda yra nuostabus baigties taškas to dešimtmečio, kurį mes turėjome. Mes atveriam duris į naujus darbus ir naujas veiklas. VCO veiklos, manau, keisis, turės naujas formas. <...>. Manau, kad po 10 metų turėsime dar kartą padaryti parodą čia, įvertinti, koks bus kitas dešimtmetis.“
Tikslas – patyriminė instaliacija
Parodos kuratorė Algė Gudaitytė teigė, jog kadangi patys „bohemiečiai“ kuria gyvą, sodrų, alternatyvą klasikinei operai siūlantį pasaulį, ir parodoje norėjosi rasti netradicinių formų.
„Konceptualiai rėmėmės į tai, kad „bohemiečiai“ visada buvo tarsi kitoje pusėje, tarsi ne iš tos, ne iš klasikinės operos. O kas dar yra kitoje pusėje? Kitoje pusėje yra visa tai, ko nemato žiūrovas: visa virtuvė, užkulisiai, didžiulis mechanizmas, kuris ten veikia“, – kalbėjo kuratorė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog VCO neturi savo scenos – operos yra statomos nedidelėje Kongresų rūmų scenoje, savo plotu primenančioje MO mažąją salę.
„Tikslas buvo sukurti didžiulę patyriminę instaliaciją, labirintą, į kurį patekęs lankytojas gauna labai daug medžiagos. Kad į tą patyrimų erdvę norėtųsi grįžti vėl ir vėl, [kur būtų] daug simbolių, metaforų“, – teigė A.Gudaitytė.
Parodos pradžios tašku tapo Mindaugo Meškausko sukurti „bohemiečių“ fotoportretai, kurti daugiau nei trejus su puse metų šlapio kolodijaus technika. Anot autoriaus, kiekvienas artistas atėjęs į studiją turėjo savo operos kostiumą, tačiau galėjo rinktis, ar jį vilktis ir ar grimuotis, taip keliant klausimą, kas nugalės – personažas ar asmenybė?
Iki kitų metų sausio 10 d. MO muziejuje veiksiančią parodą lydės renginių ciklas – koncertai ir susitikimai su kūrybinės komandos nariais. Elektroniniame gide bus galima išgirsti solistų arijų, taip pat susipažinti ir su VCO spektaklių filmuota medžiaga.
