Kultūros pasas leidžia moksleiviui nemokamai lankytis muziejuose, renginiuose, edukaciniuose užsiėmimuose. Kultūros pasu gali naudotis mokinių klasės arba grupės. Šiemet kultūros pasui numatoma skirti keturis milijonus eurų, tiek pat buvo skirta ir pernai. Apie 12 proc. finansavimo liko nepanaudota.
Vienoje iš Vilniaus mokyklų dirbanti lietuvių kalbos mokytoja Viktorija sako, kad anksčiau, dirbdama kitoje mokykloje, kultūros paso programomis naudojosi, kultūrinės veiklos tiko bei patiko vaikams.
„Nežinau, ar buvo kitos taisyklės, ar atsirado pokyčiai kultūros paso naudojime? Buvo gerokai lengviau. Be to, buvo žmogus, į kurį galėjai kreiptis ir jis padėdavo, viską sutvarkydavo, o mums su vaikais belikdavo tik nueiti į renginį ar edukaciją“, – sakė Viktorija.
Pradėjusi dirbti kitoje mokykloje ir norėdama pasinaudoti kultūros pasu mokytoja sužinojo, kad asmeniškai jai reikia gauti sugeneruotą kodą.
„Susiradau žmogų, kuris rūpinasi tuo kodu, jį gavau. Tada atsiverčiau kultūros paso puslapį ir, suvedus kodą, atsidarė pranešimas, kad turiu prisijungti prie kažkokios microsoft prieigos. Aš nežinau, kas tai, neturiu jokios prieigos. Ar turiu ir nežinau? Čia ir sustojau.
Supratau, kad kažin ar šiais metais kur nors su kultūros pasu eisime. Neturiu nei laiko, nei jėgų aiškintis, tad apsisprendžiau neiti.
Kai neseniai išgirdau informaciją, kad nepanaudotos visos lėšos, pagalvojau: taip, nes mokytojai pernelyg apkrauti darbais. Jiems reikia nueiti visą biurokratinį kelią, kad išsivestų vaikus“, – sakė pedagogė.
Problema gauti tėvų sutikimus
Tačiau tai, sako pašnekovė, dar ne viskas. Anot jos, pasikeitė ir išvykų su vaikais tvarka – reikia pateikti daugiau dokumentų.