15min susisiekus su Juozapu Blažiūnu, Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktoriumi, jis citavo Igną Šlapelį: „Jis yra didelių vandenų laivas. Plaukioja jis po plačiąsias Europos gyvenimo jūras, į viską akylai žiūri proto akimis ir fiksuoja techniškai išieškotais vaizdais. Mums, lietuviams, gera būtų, kad tas didelis laivas užsuktų į mūsų gyvenimo jūras ir iškeltų aikštėn mūsų dvasios turtus.“
Iš viso perduoti 236 dokumentai, tarp kurių – įvairios 1930–1939 m. M.Dobužinskio kūrybinės bei gyvenimo veiklos fotografijos, portretinės nuotraukos, korespondencija, spektaklių scenografijų ir kostiumų eskizai, miestų piešiniai, grafikos darbai, įvairūs raštai.
J.Blažiūnas sakė, kad vienas mįslingiausių jo archyvo objektas yra su draugais įsteigta kino filmo bendrovė „Lith-Art-Film“. „Buvo susuktos devynios kino kronikos, kurios gyvavo vos pusę metų. Mes nieko nebūtume žinoję, jeigu ne Prahos archyve buvęs blankas, kurį naudojo M.Dobužinskis.“
„M.Dobužinskis buvo pasaulietis – buvo visur vienu metu“, – pridūrė J.Blažiūnas. J.Blažiūno žodžiais, anuomet Lietuvoje jo nelabai suprato, mat jis buvo per daug modernus, kitoniškas.
Pasak pašnekovo, menininkas bandė kurti ir lietuvišką tapatybę, „tačiau į jį kreivai žiūrėdavo, mat jis pusiau lenkas, pusiau rusas“.
M.Dobužinskis kilo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajorų giminės. Jis nemažą gyvenimo dalį praleido užsienyje: studijavo Sankt Peterburge ir Miunchene, gyveno Londone, Paryžiuje ir Niujorke, kūrė scenografiją Rusijos teatro spektakliams. 1924 m. emigravo į Lietuvą ir tapo mūsų valstybės piliečiu, iki 1939 m. dirbo Valstybės teatre Kaune dailininku scenografu.
„Todėl jis ilgai čia neužsibūna“, – pasakojo archyvaras. 1936 m. menininką į Prahą pasikvietė tuometės Čekoslovakijos nacionalinis teatras ir užsakė jam sukurti spektaklio „Eugenijus Oneginas“ dekoracijų ir kostiumų eskizus. Su savimi iš Lietuvos menininkas atsivežė piešinių, asmeninės korespondencijos, kurie jam išvykus liko Prahoje.
„Šie dokumentai ir yra svarbūs, nes mes nieko, išskyrus tai, kad jis išvyko į Prahą statyti „Eugenijaus Onegino“, nežinome“, – teigė jis.
„Nepamirškime, kad šis žmogus XX a. pradžioje į pasaulį iškėlė ir Čiurlionį, taip pat organizavo visokias veiklas“, – 15min teigė jis.
J.Blažiūnas patikino, kad Lietuvoje esama šio laikotarpio tyrėjų. O kai kuriose šalyse mokslininkai domisi tik M.Dobužinskiu.
Kaip buvo aptikti dokumentai?
Apie aptiktus M.Dobužinskio archyvinius dokumentus Lietuvos ambasadai Čekijos Respublikoje pranešė Čekijos Respublikos nacionalinės bibliotekos mokslinė bendradarbė Anastazie Kopřivová.
Tvarkydama po giminaičio mirties jai patikėtą palikimą, tarp asmeninių velionio daiktų A.Kopřivová rado ir šį M.Dobužinskio Prahoje paliktą rinkinį. Moteris iškart kreipėsi į Lietuvos ambasadą ir pasiūlė perduoti šias vertybes, jos žodžiais, „ten, kur jos ir priklauso“, t. y. Lietuvos valstybei.
