Čia susipažinsite ne tik su autentiškomis Didžiosios sinagogos interjero detalėmis – Toros ritinius saugančio aron kodešo durimis, kartušu su Dekalogo plokštėmis ir kantoriaus piupitro fragmentu, bet ir kitais eksponatais iš turtingų žydų kultūros, meno, Holokausto istorijos ekspozicijų, esančių muziejaus padaliniuose sostinės Naugarduko ir Pamėnkalnio gatvėse.
Tiesa, muziejaus direktorius, rašytojas Markas Zingeris pabrėžia, kad vien pademonstruoti istorinius artefaktus šiuolaikiniam muziejui nepakanka. „Į muziejų žmonės neturi eiti kaip į praeities sarkofagą, o kaip į lankytojų jausmus ir intelektą masinančią erdvę, iš kurios jie išeis pasikeitę“, – teigia M.Zingeris.
Samuelis Bakas: sugrįžimas į gimtąjį miestą
Jau šį rudenį duris atvers Samuelio Bako muziejus, įsikursiantis Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro patalpose. Samuelis Bakas – dailininkas, kurio kūrybinis kelias prasidėjo neįtikėtinoje vietoje – Vilniaus gete. Čia Antrojo pasaulinio karo metais buvo surengta vos devynerių metų sulaukusio jaunojo dailininko piešinių paroda, itin gerai įvertinta meno žinovų.
Stebuklingai išgyvenęs karo metus, S.Bakas atsidūrė perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje. 1948 m. jis išvyko į Izraelį, kur mokėsi Becalel meno mokykloje. Gavęs Amerikos-Izraelio fondo stipendiją, S.Bakas persikėlė į Paryžių, čia studijavo École des Beaus Art meno mokykloje, vėliau gyveno Italijoje ir Šveicarijoje, o 1993 m. įsikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pasak muziejaus direktoriaus, simbolinis S.Bako, kuriam muziejaus siūlymu šiais metais suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas, sugrįžimas į Vilnių yra reikšmingas ne vienu aspektu.
„Tai XX a. istorijos sužeistos širdies, sapnuojančios nuostabius sapnus, grąžinimas į mūsų sostinę – Samuelio Bako gimtąjį miestą. Šio unikalaus dailininko, gerai žinomo ir pasaulinei žydų diasporai, tapančio vėlyvojo siurrealizmo stiliumi, nuolatinė ekspozicija Vilniuje žymi ir tam tikrą Lietuvos ir JAV kultūrinių santykių etapą“, – teigia M.Zingeris.
S.Bakas ir jam atstovaujanti Pucker Gallery muziejui padovanos per šimtą paveikslų – šitaip įvyks menininko kūrybinio paveldo perdavimas jo gimtinei – o pats S.Bakas dalyvaus lapkritį įvyksiančiame muziejaus atidaryme.
Muziejus ant permainų slenksčio
Samuelio Bako muziejus – tik pirmas Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus plėtros etapas. Netolimoje ateityje planuojama atidaryti ir Lietuvos žydų kultūros muziejų (Litvakų centrą), pagal naujausius istorinius tyrimus sutvarkytą Panerių memorialą, Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų.
Pasak M.Zingerio, nauji muziejaus padaliniai formuos turistinį žydų paveldo lankytojo kelią, leisiantį vietos gyventojams, šalies ir miesto svečiams pažinti Lietuvos žydų kultūrą.
„Žydai kadaise sudarė 27–70 % vietos miestų ir miestelių gyventojų. Sostinėje turime išlikusių autentiškų pastatų, todėl nebūtų tikslinga visą Lietuvos žydų paveldą suvežti į vieną pastatą, kaip tai padaryta Varšuvoje, kuri Antrojo pasaulinio karo metais buvo subombarduota ir sudeginta. Kuriant žydiško paveldo edukacinę ir turistinę infrastruktūrą tikslinga steigti muziejus išlikusiuose Lietuvos žydų kultūros ir švietimo istorijos pastatuose. Šios autentiškos vietos, kuriose modernybė bus suderinta su senove, sudarys vadinamąjį turistinį „skruzdžių taką“, – teigia muziejaus direktorius.
Dar vienas muziejaus padalinys veiks Druskininkuose, gimtajame pasaulinio garso skulptoriaus Žako Lipšico (Jacques Lipchitz) mieste – čia po renovacijos duris atvers Ž.Lipšico memorialinis muziejus.
Žydų kultūra domina ne vieną
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus vadovybė džiaugiasi, kad beveik per tris muziejaus gyvavimo dešimtmečius gerokai išaugo lankytojų skaičius, vyksta produktyvus tarptautinis bendradarbiavimas.
„Muziejus daugiau nei ketvirtį amžiaus tikslingai kaupia, restauruoja, saugo ir pateikia visuomenei išlikusias Lietuvos žydų istorijos nuotrupas – originalius eksponatus, dokumentus, profesionalių menininkų ir iškilių asmenybių paveldą iš Lietuvos ir viso pasaulio. Tarp didžiausių pasiekimų –naujausi istoriniai atradimai Paneriuose, didžiausioje masinių žudynių vietovėje Lietuvoje, restauruotas Vilniaus geto kalinių sukurtas plastinis Vilniaus planas-modelis, originaliais vokiečių ekspresionistės Cornelios Gurlitt grafikos darbais, Pirmojo pasaulinio karo metais sukurtais Vilniuje, praturtinta muziejaus kolekcija, pernai surengta Žako Lipšico skulptūrų paroda, šiemet įvykusi Tarptautinio Holokausto atminties aljanso (IHRA), vienijančio 31 šalį, konferencija, žinomiausiuose pasaulio muziejininkystės leidiniuose publikuoti straipsniai apie mūsų muziejų“, – vardija M.Zingeris.
Šiuo metu muziejus ruošiasi litvakų kilmės Pietų Afrikos menininkės Rhonos Gorvy (1921–2016) parodos atidarymui birželio pradžioje. Talentingos grafikės, kurios šaknys siekia Švenčionis ir Plungę, šeima muziejui yra padovanojusi per pusantro šimto R.Gorvy grafikos darbų, eskizų ir skulptūrų.
Pasak M.Zingerio, itin džiugina tai, kad visuomenės susidomėjimas žydų menu ir kultūra auga. „Žydų kultūros paveldo Lietuvoje įteisinimas – tai mažytė kompensacija už išžudytą tautą ir prarastus Lietuvos talentus. Manau, kad integravus Lietuvos žydų istoriją į lietuvišką naratyvą ir kūrybingai jį panaudojant apšvietai, sustiprės lietuvių pasitikėjimas savimi ir gerės Lietuvos įvaizdis pasaulyje“, – teigia muziejaus direktorius.
