„Aš asmeniškai šią premiją labai vertinu ir labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje egzistuoja toks apdovanojimas, kuris menininkui visada suteikia ypatingo dėmesio“, – 15min sakė G.Makarevičius.
Vis tik scenografija į jo gyvenimą atėjo kiek vėliau – ankstyvuoju kūrybiniu laikotarpiu menininkas daugiausia kūrė skulptūrinius objektus, videodarbus ir erdvines instaliacijas, veliau ėmėsi kurti videofilmus, analizuojančius nūdienos aktualijas. Savo kūrybiniame kelyje G.Makarevičius užsiima ir tapyba.
Scenografiją spektakliams G.Makarevičius pradėjo kurti 1995 m. Jis pelnė „Auksinius scenos kryžius“ už scenografiją spektakliams „Patriotai“ (2008), „Šmėklų sonata“ ir „Išvarymas“ (2012).
„Scenografija yra visų kitų mano veiklų konsistencija. Manau, kad tik studijavęs tapybą, architektūrą, kūręs videoinstaliacijas ir filmus, lig šiol tapydamas galėjau sukurti tokias scenografijas, kokias sukūriau. Šiuolaikinė scenografija reikalauja labai daug žinių ir patirčių įvairiose medijose, suvokimo šiuolaikiniame mene. Manau, visa tai man labai padėjo“, – sakė menininkas.
Pasak jo, scenografija yra, tikriausiai, labiausiai matoma jo veikla: „Čia vienoje vietoje susitelkia daug mano kūrybos praktikų. Kartu scenografijai skiriu daugiausia savo kūrybos laiko.“
Paklaustas, ar tikisi, jog Nacionalinė premija taps nauju postūmiu jo karjeroje, G.Makarevičius prognozuoti nesiryžo: „Save laikau aktyviai kuriančiu menininku. Be abejo, premija priduoda tam tikro pasitikėjimo. Bet kiek tai padės tolesniame mano kūrybiniame kelyje – nežinau, sunku spėliot.“
G.Makarevičius paslaptyje norėjo išlaikyti ir kūrybinius planus: „Tikiuosi, kad kitais metais mano tapybą „Meno niša“ pristatys galerijų mugėje. Planų yra ir daugiau, bet nenoriu apie juos kalbėti, kol viskas dar nėra aišku.“