Apdovanojimais įvertinti geriausi per pastaruosius metus įgyvendinti architektūros kūriniai ir jų autoriai.
2023 metais dėl geriausiųjų vardo devyniose skirtingose kategorijose varžėsi atrinkti 35 architektūros projektai iš pateiktų 127 projektų. Pagrindinio Didžiojo prizo laimėtojas buvo renkamas iš visų kategorijų nugalėtojų. Laimėtojus rinko komisija.
„Bokšto skvero“ Vilniaus senamiestyje kūrėjams „Archinova“ ir „Studio Seilern Architects“ Didysis prizas įteiktas už nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo, pritaikymo ir įveiklinimo kultūrą. Už šį projektą įmonės gavo ir geriausios konversijos apdovanojimą. „Bokšto“ skveras įkurtas seniausios Vilniaus ligoninės vietoje.
Geriausiu gyvenamosios architektūros kūriniu išrinkta architektų studijos „Heima Architects“ sukurta pavėsinė privačiame sklype Zarasų rajone, jos architektai – Povilas Žakauskas, Povilas Daugis, Rūta Kazėnaitė, Elena Gaidelytė.
Geriausiu kultūrinės ir socialinės architektūros kūriniu pripažinta architektų studijos „Do Architects“ įgyvendinta Vilniaus rajone, Pagiriuose, esančio darželio „Pelėdžiukas“ rekonstrukcija. Šio projekto architektai yra Gilma Teodora Gylytė, Sabina Grincevičiūtė, Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Ignas Uogintas, Justina Jauniškytė, Vadimas Babij, Justas Paičius, Domantas Baltrūnas, Karolina Čiplytė ir Motiejus Vyšniauskas.
Geriausio komercinės architektūros kūrinio apdovanojimą pelnė architektų studijos „Aketuri architektai“ apartamentai „Gallery 4A“. Šio projekto architektai buvo Milda Rekevičienė, Kazimieras Kasteckas, Samuelis Mora, Ieva Marcinonytė, Kristina Šimkūnaitė, Lukas Rekevičius, o kontruktoriai – Kristupas Veteris ir Jevgenijus Anančenko.
Geriausia viešąja erdve paskelbtas Vingrių šaltinių skveras Vilniuje, kurį įgyvendino projektus miestui kurianti įmonė „Vilniaus planas“ su architektais Lolita Vileikiene ir Pauliumi Joniu.
Geriausio urbanistikos kūrinio kategorijoje triumfavo projektas „Svencelė. Miestas prie vandens“ („Do Architects“). Jo autoriai – Andrė Baldišiūtė ir Algimantas Neniškis.
Kategorijos „Už architektūros teorija ir sklaidą“ apdovanojimas, skiriamas už svariausią baigtą architektūros mokslinį, meninį tyrimą arba publicistikos kūrinį, atiteko Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus iniciatyva suorganizuotai parodai ir parengtai knygai „Knyga ir paroda „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898-1957) gyvenimas ir kūryba“. Jos autorė – Marija Drėmaitė.
Komisija šiemet įsteigė ir papildomą – Specialųjį apdovanojimą. Už fundamentalų indėlį į urbanistikos mokslą šiuo prizu buvo pagerbtas architektas, Zigmas Jonas Daunora.
Šiemet buvo nutarta neskirti apdovanojimo už tvarias inovacijas architektūroje. Komisijos teigimu, iš dviejų nominuotų kūrinių nebuvo nominacijos kriterijus šimtaprocentiniai išpildančio projekto.
Pasak komisijos pirmininko, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docento Romualdo Kučinsko, vertinant apdovanojimams pateiktus kūrinius, išryškėjo platus ir tipologiškai margas Lietuvos architektūros laukas.
„Mūsų šalies architektūros lauke sau vietą yra atradę ir labai kuklūs, ir labai prabangūs objektai, ir statiniai, įgyvendinti per labai trumpą laiką, ir kompleksai, kurių projektavimas, tyrimai, vystymas ar statybos užtruko daugiau nei dešimtmetį“, – pranešime sakė R. Kučinskas.
Šią savaitę už projektą „Nemuno7“ apdovanojimams nominuoti autoriai Gediminas Banaitis-Skrandis ir architektė Sigita Kundrotaitė-Savickė paskelbė pasitraukiantys iš apdovanojimų. Anot kūrėjų, tokį sprendimą lėmė nepagarbus komisijos nario architekto Audrio Karaliaus elgesys apžiūrint projektą.
Kaip ketvirtadienį pranešė portalas LRT, Aplinkos ministerija ir Lietuvos architektų rūmai į kūrėjų skundus neatsižvelgė.
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai vyko po kelerių metų pertraukos dėl COVID-19 pandemijos.
