Nuo 1992-ųjų metų muziejui vadovavo istorikas Osvaldas Daugelis. Jį keičianti I.Pukelytė yra filosofijos daktarė, dirbusi Vytauto didžiojo universiteto Menų fakultete, Kauno taryboje vadovavusi Švietimo ir kultūros komitetui.
Paklausus, kodėl nutarė pasukti į sau naują sritį, I.Pukelytė neslėpė, kad jai, kaip kultūros vadybos specialistei, tai bus ir asmeninis iššūkis, tačiau mano, jog ligšiolinė patirtis naujose pareigose pravers.
„Dirbu Vytauto Didžioji universitete, Menų fakultete – tai ne tik teatrologinė, bet ir menotyrinė terpė. Mano kolegos dirba kuratoriais ar muziejininkystės specialistais, su jais diskutuodavome apie šiuolaikinio muziejaus svarbą, reikšmę visuomenėje ir vadybines problemas, kurias muziejai turi. Kadangi pati prieš 11 metų buvau Valstybinio dramos teatro vadovė Kaune, puikiai išmanau, kokie sudėtingi procesai veikia biudžetinėje valstybės kultūros įstaigoje. Taip pat kurį laiką vadovavau savo įkurtai viešajai įstaigai, mačiau, kokie privalumai ir trūkumai yra čia. Pasvėrus šiuos du vadybinius modelius, supranti, kad muziejai kaip biudžetinės įstaigos turėtų teikti žymiai didesnę vertę visuomenei, negu kad šiuo metu vienaip ar kitaip teikia“, – kalbėjo I.Pukelytė.
Pasak jos, seniausias Lietuvos dailės muziejus, turintis net 10 padalinių – nuo M. K. Čiurlionio muziejaus iki M.Žilinsko dailės galerijos, Velnių muziejaus ir memorialinių muziejų, turi kuo pasigirti: „Kaip stiprybę matau atrestauruotą M.K.Čiurlionio muziejaus pastatų kompleksą bei ekspoziciją. Stiprybės yra iš žmogiškieji ištekliai – tai tyrėjai, muziejininkai. Stiprybė yra ir tai, kad daugybė pastatų yra pačiame miesto centre, tai patogi traukos vieta turistams.“
Tačiau muziejaus veikloje netrūksta ir iššūkių. Kaip teigia I.Pukelytė, vienas jų – laukianti restruktūrizacija: „Dar prieš dalyvaujant konkurse teko skaityti audito išvadas, kuriose buvo nurodyta, jog reikėtų keisti muziejaus struktūrą. Susipažinus su pareigybėmis, su jų atitikimu, dalis muziejaus padalinių bus restruktūrizuoti. Silpnybė yra tai, kad dalis pastatų turi būti renovuota. Vienas iš pirmųjų iššūkių, kurie manęs laukia vos pradėjus dirbti balandį, yra M. Žilinsko dailės galerijos pastato rekonstrukcija, su kuria turime spėti į 2022 m., kai Kaunas taps Europos kultūros sostine.“
I.Pukelytė taip pat minėjo siekį atverti muziejaus lobius šiuolaikiniam lankytojui: „Visa tai, ką mes turim, norisi išryškinti ir parodyti lankytojui dabartinio laiko šviesoje. Kad visos ekspozicijos būtų naujoviškiau prieinamos tiek lankytojui, ateinančiam į muziejų, tiek ir tiems, kurie negali jame apsilankyti. Viena iš užduočių yra kiek įmanoma daugiau informacijos patraukliai pateikti internetinėje erdvėje – ar tai būtų internetinis puslapis, ar komunikacija socialiniuose tinkluose, ar aplikacijos bei virtualūs turai“, – sakė būsimoji muziejaus direktorė.
Paklausus, su kokia vizija ateina į naująsias pareigas, I.Pukelytė teigė: „Mano vizija – lankytojams patraukliausias muziejus Baltijos šalyse. Manau, kad tai yra realu, kadangi su tokia turtinga kolekcija ir tokiu prieinamumu muziejaus, esančio pačiame miesto centre, su modernizmo ir postmodernizmo architektūros pastatais, mes turime visas galimybes tapti patraukliu muziejumi turistams. Tam, kad tai įvyktų, mes turime žymiai daugiau komunikuoti tarptautiniu mastu. Tai bus vienas iš iššūkių komunikacijos prasme.
Kalbant apie Lietuvos lankytoją, pirmiausia orientuojamės į bendruomenes, kurios yra čia, Kaune ir Kauno regione. Jau dabar muziejus įgyvendina socialinius projektus, skirtus negalią turinčioms grupėms. Auksė Petrulienė sėkmingai plėtoja bendruomeninio meno projektus ir įtraukia kiek įmanoma daugiau Kauno bendruomenių“, – kalbėjo I.Pukelytė.
Ji taip pat tikino, jog muziejus ir toliau stiprins savo edukacines programas, dar daugiau dėmesio skirs šeimoms su mažais vaikais.
„Tyrimai rodo, kad pagrindinė ir potencialiai tikslinė grupė muziejui yra šeimos su mažamečiais vaikais, nes šiai grupei reikia rasti galimybių praleisti laiką mieste taip, kad būtų patogu ir vaikams, ir tėvams, o kartu būtų gaunama intelektinė nauda bei kitos naudos.
Viena iš mano vizijų – visuose padaliniuose įrengti vaikų kampelius, kur vaikai galėtų saugiai užsiimti veiklomis, susijusiomis su muziejaus ekspozicijomis. Kad atvažiavę su vežimėliais tėvai galėtų naujagimius pervystyti, pamaitinti – į šitai kreipsime didelį dėmesį. Kaip kad labai svarbu ir tai, kad žmonės, turintys judėjimo negalią, galėtų patogiai patekti į muziejaus padalinius. Tai bus mūsų prioritetas“, – teigė I.Pukelytė.
I.Pukelytė Nacionalinio M.K. Čiurlionio muziejaus direktorės pareigas turėtų pradėti eiti nuo balandžio mėnesio.
