Meno kūrinys, vizualiai užkoduojantis prasmių tinklus, apgaubia žiūrovą staiga ir netikėtai, galbūt skatina šiek tiek atsitraukti ir pasisaugoti, o galbūt – įsigilinti ir mąstyti. Būtent šioje būsenoje gimsta nuojautos, įžvalgos ir abejonės apie meno kūrinį.
Parodoje eksponuojami septynių menininkų darbai. Kūrybos technika, paveikslo siužetas, o gal pats kontekstas – gali kelti abejones, o iš pirmo žvilgsnio bereikšmės detalės – nustebinti ir pritraukti dėmesį. Ką menas daro su mumis? Ar kūrinys gali tapti potyrius sukeliančiu instrumentu? Septyniuose interviu į parodos kuratorės Viltės Visockaitės klausimus atsakys vis kitas parodoje dalyvaujantis menininkas – Laisvydė Šalčiūtė, Eglė Ridikaitė, Raimondas Gailiūnas, Kęstutis Grigaliūnas, Dainius Trumpis, Rūta Vadlugaitė ir Diana Remeikytė.
Šįkart pristatome ketvirtąjį interviu iš ciklo „Nuojautos ir abejonės“. Kalbamės su Dainiumi Trumpiu.
Dainius Trumpis yra viduriniosios kartos menininkas, surengęs 27-ias personalines parodas, daugiau nei 50 grupinių parodų, meno projektų Lietuvoje ir užsienyje. Menininkas kūryboje nenubrėžia sau ribų ir nevaržo savęs išraiškos priemonėmis – tapyba, skulptūra, objektai, asambliažai, skulptūrinės kompozicijos – visa tai paklūsta menininko interpretacijoms ir estetiniam pojūčiui. Šiuo metu kuria ir gyvena Šiauliuose.
– Neretai santykį su žiūrovu plėtoja kuratorius tarsi tarpininkas tarp meno kūrinio ir suvokėjo. Kiek Jums kuriant yra svarbus žiūrovas?
– Mano nuomone, visi trys tam tikro trikampio taškai (kūrėjas, kūrinys ir žiūrovas) yra vienodai svarbūs. Žinoma, svarbus aspektas yra kūryba dėl paties proceso (kalbu ne apie socialinius ar politinius menus). Bet tai ilgai tęstis negali, nes žmogui reikia komunikacijos su kūriniu ir su žiūrovu. Tik neutraliai žiūrėdamas į meno kūrinį ar klausydamas žiūrovų įvairių pajautų ir interpretacijų, išlendi iš savo matymo tunelio ir prapleti suvokimą.
– Žiūrovas kūrinyje gali įžvelgti absoliučiai kitus dalykus, galbūt net keičiančius pagrindinę menininko idėją. Ar toks atviras meno interpretavimas yra sveikintinas, o gal veikiau tai tiesus kelias į meno kūrinio ir menininko nesupratimą?
– Manau, kad toks interpretavimas yra sveikintinas. Tikiu, kad kūrėjas yra kaip pradžios taškas, kuris suformuoja tam tikrą meno darinį, o žiūrovas jį įaktyvina priklausomai nuo savo gyvenimiškos patirties, išsilavinimo, meno istorijos pažinimo, pajautų jautrumo.
– Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai užmirštame intuicijos svarbą – stengiamės daryti tai, kas teisinga ir praktiška. Tuo tarpu abejonė kartais vertinama kaip neužtikrintumo ir pasyvumo bruožas. Kokią svarbą Jums, menininkui, turi šie pajautos būdai?
– Abejonė ir neužtikrintumas yra tartum mano kūrybos variklis. Tai verčia daug klysti, ieškoti, tyrinėti, pykti, o pyktis verčia elgtis iracionaliai. Be ieškojimo nebūna ir atradimų.
– Estetikos enciklopedijoje rašoma, kad abejojimas skatina dvasinį aktyvumą ir yra kūrybiškumo šaltinis. Ar sutinkate su šiuo teiginiu? Kiek abejonių yra Jūsų kūrybos procese?
– Abejonių yra ne tik kūrybos procese, bet ir bendrai visame mano gyvenime. Turbūt kartą į du metus stipriai suabejoju savo kūrybine veikla ir užsinoriu viską gyvenime pakeisti. Tad, abejoju nuolat. Prie to jau esu pripratęs, tačiau tuo pačiu puikiai suvokiu, kad kūryba yra viskas – ką bedaryčiau ar kokia veikla beužsiimčiau. Kūryba ir gyvenimas yra kaip viena.
– Jūs kuriate intuityviai ar racionaliai, t.y. iš anksto pasiruošiate koncepciją ir bandote ją vizualizuoti? Papasakokite plačiau apie Jūsų kūrybos atspirties tašką.
– Kūrybos atspirties taškų yra daug ir gan įvairių. Vienas taškas – kai atsistoju prieš akinančiai baltą, pilną galimybių drobę, švaria galva ir matymu. Tokiu atveju, intuityvumas reiškiasi nuo pat tapybos pradžios iki galo. Kitas taškas – kai dienos ar nakties bėgyje atsiranda tarpsnis klausoje, matyme, uoslėje ir kažką neplanuotai pamatai ar išgirsti kitaip nei įprasta. Pavyzdžiui, atspindį metalo lakšte, mirkčiojančią reklamos stendo lempą, iškreipiančią reklamuojamo vaizdo prasmę, dundesį, formuojantį mintyse ritmą bei spalvą. Tokiais atvejais imiesi iššūkio vizualiai priartėti prie šių potyrių, arba tie netikėti potyriai tampa kūrinio pradžios, atspirties tašku. Tad čia reikalinga ne tik intuicija, bet ir loginiai sprendimai, kurie procese virsta kūrybiniais ieškojimais.
– Menas gali pasiūlyti transformuojančias patirtis žiūrovui. Tačiau kiek ir kaip Jūsų kūriniai keičia Jus?
– Jei kūrinys nėra apgalvotai ir mechaniškai sukurtas, jis tikrai kūrybos procese veikia, nekalbant apie nuolat reikalingą sprendimų priėmimą ar adaptavimąsi prie dažnai besikeičiančių formų ir spalvinių derinių. Dar egzistuoja ir netikėtumo aspektas: momentas, kai atsiriboji nuo kūrinio kaip jo kūrėjas ir pamatai jį kaip kažkieno kito suformuotą ar natūraliai susiformavusį objektą. Tas patyrimas praplečia vidinę erdvę ir tampi tam tikra prasme lengvesnis bei didesnis.
– Kūryba ir kūrybiškumas vis dažniau pradedamas vertinti ne tik meno lauke, bet ir kitose profesijose. Kas kūryboje iš Jūsų pareikalauja daugiausia jėgų?
– Jėgų turbūt nereikalauja niekas. Bet daugiausia laiko pareikalauja minties, suvokimo, pajautos, formos… laukimas.
– Gal turite ritualą, mėgstamą knygą ar serialą, kurie geba nuraminti ir atriboti nuo kūrybiškai įelektrintos būsenos?
– Man kūrybiškai įelektrinta būsena yra labai pageidaujama, nes tik tos būsenos dėka užčiuopiu savyje grynąjį ir bekraštį kūrybos vandenyną. Tiesiog palaima, kai šią būseną pavyksta išlaikyti ne tik dieną ar savaitę, o net visą mėnesį ar ilgiau.
Registruotis apsilankyti parodoje galima elektroniniu paštu hello@contourart.gallery. Ne karantino metu paroda veiks: V 17:00–20:00; VI, VII 12:00–16:00.
Paroda, kurią iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, veiks iki kovo 1d. Parodos architektūra IMPLMNT, rengėjai Contour Art Gallery.
Interviu su kita parodos dalyve, tapytoja Laisvyde Šalčiūte, skaitykite čia: Naujus tapybos darbus pristatanti Laisvydė Šalčiūtė: įdomiausia, kuo mes vieni nuo kitų skiriamės