Naujus tapybos darbus pristatanti Laisvydė Šalčiūtė: įdomiausia, kuo mes vieni nuo kitų skiriamės

Subačiaus 85, Vilniuje, buvusioje Svistapolės dvaro (1817 m.) vietoje atkurtose erdvėse nuo gruodžio 10 d. įsikūrė menas. Meno galerija „Contour Ar Gallery“ šioje prie pat Vilniaus senamiesčio esančioje, bet dar daugeliui neatrastoje vietoje atidarė grupinę atstovaujamų ir kviestinių menininkų darbų parodą „Nuojautos ir abejonės“.
Menininkė Laisvydė Šalčiūtė
Menininkė Laisvydė Šalčiūtė / Contour Art Gallery nuotr.

Meno kūrinys, vizualiai užkoduojantis prasmių tinklus, apgaubia žiūrovą staiga ir netikėtai, galbūt skatina šiek tiek atsitraukti ir pasisaugoti, o galbūt – įsigilinti ir mąstyti. Būtent šioje būsenoje gimsta nuojautos, įžvalgos ir abejonės apie meno kūrinį.

Parodoje eksponuojami septynių menininkų darbai. Kūrybos technika, paveikslo siužetas, o gal pats kontekstas – gali kelti abejones, o iš pirmo žvilgsnio bereikšmės detalės – nustebinti ir pritraukti dėmesį. Ką menas daro su mumis? Ar kūrinys gali tapti potyrius sukeliančiu instrumentu?

Septyniuose interviu į parodos kuratorės Viltės Visockaitės klausimus atsakys vis kitas parodoje dalyvaujantis menininkas – Laisvydė Šalčiūtė, Eglė Ridikaitė, Raimondas Gailiūnas, Kęstutis Grigaliūnas, Dainius Trumpis, Rūta Vadlugaitė ir Diana Remeikytė.

Paroda parengta atidarymui prieš pat karantiną. Organizatoriai sako, kad net ir po karantino lankytojų srautus teks riboti, todėl kviečia lankymui registruotis. Plačiau apie tai – straipsnio pabaigoje.

Pirmasis interviu iš ciklo „Nuojautos ir abejonės“ – su Laisvyde Šalčiūte.

Laisvydė Šalčiūtės ir Kęstučio Grigaliūno darbai parodoje „Nuojautos ir abejonės“/Contour Art Gallery nuotr.
Laisvydė Šalčiūtės ir Kęstučio Grigaliūno darbai parodoje „Nuojautos ir abejonės“/Contour Art Gallery nuotr.

Laisvydė Šalčiūtė yra viena aktyviausių šiuolaikinių Lietuvos viduriniosios kartos konceptualių menininkių. Jos kūryboje gausu tapybos, grafikos, instaliacijos, fotografijos, piešimo darbų, neretai papildytų literatūriniais tekstais. Menininkė yra surengusi virš keturiasdešimties personalinių ir sudalyvavusi virš šimto grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. 2018 metais, kaip geriausia Veronos meno mugėje pristatyta kandidatūra, L.Šalčiūtė buvo pakviesta rengti parodą Italijos muziejuje Palazzo Ducale Complesso Museale Mantova. 2020 metais menininkė buvo apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija.

– Neretai santykį su žiūrovu plėtoja kuratorius tarsi tarpininkas tarp meno kūrinio ir suvokėjo. Kiek Jums kuriant yra svarbus žiūrovas?

– Menas man yra pažinimo ir žinojimo forma, mąstymo būdas, galvojimas akimis. Tai – veiksmas, judesys skatinantis kitus judesius ir refleksijas (pavyzdžiui, žiūrovo). Tai tam tikras žaidimas. Bet ne paviršutiniškas žaidimas, kad „pažaistum ir numestum“, bet toks žaidimas, kuris žaidžiamas, kad žaidimas tęstųsi nuolatos.

Kūryba – malonus užsiėmimas. O malonumas yra svarbi žinių forma. Menas keičia patirtį ir ją pateikia kitu pavidalu. Jis yra tam tikras pranešimas, o pranešimui reikalingas adresatas, t.y. žiūrovas. Todėl žiūrovas man yra svarbus.

Kūryba – malonus užsiėmimas. O malonumas yra svarbi žinių forma.

– Žiūrovas kūrinyje gali įžvelgti absoliučiai kitus dalykus, galbūt net keičiančius pagrindinę menininko idėją. Ar toks atviras meno interpretavimas yra sveikintinas, o gal veikiau tai tiesus kelias į meno kūrinio ir menininko nesupratimą?

– Menininkas ir jo kūrinio žiūrovas yra bendraautoriai. Menininko kūrinys be žiūrovo būtų neužbaigtas. Nes kūrinys yra tik užuomina, tam tikra provokacija, klausimas be atsakymo, tą atsakymą intuityviai sugalvoja žiūrovas pagal savo individualią gyvenimišką patirtį. Kadangi mūsų visų patirtys yra unikalios, skirtingos, tai ir kūrinių interpretacijos gali ir turi būti skirtingos. Apskritai man asmeniškai yra įdomiausia, ne kuo mes vieni į kitus panašūs, o kuo mes vieni nuo kitų skiriamės.

Kęstučio Grigaliūno ir Laisvydės darbai parodos "Nuojautos ir abejonės" ekspozicijoje
Kęstučio Grigaliūno ir Laisvydės darbai parodos "Nuojautos ir abejonės" ekspozicijoje

– Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai užmirštame intuicijos svarbą – stengiamės daryti tai, kas teisinga ir praktiška. Tuo tarpu abejonė kartais vertinama kaip neužtikrintumo ir pasyvumo bruožas. Kokią svarbą Jums, menininkui, turi šie pajautos būdai?

– Ir kūryboje ir gyvenime iš esmės vadovaujuosi intuicija. Mano galva, tikroji meistrystė yra veiksmas negalvojant. Galvojimas apie veiksmą trukdo tam veiksmui ir kūrybai.

Kęstučio Grigaliūno ir Laisvydės darbai parodos "Nuojautos ir abejonės ekspozicijoje"/Contour Art Gallery nuotr.
Kęstučio Grigaliūno ir Laisvydės darbai parodos "Nuojautos ir abejonės ekspozicijoje"/Contour Art Gallery nuotr.

– Estetikos enciklopedijoje rašoma, kad abejojimas skatina dvasinį aktyvumą ir yra kūrybiškumo šaltinis. Ar sutinkate su šiuo teiginiu? Kiek abejonių yra Jūsų kūrybos procese?

– Sutinku. Mano kūrybos procese yra 99,9% abejonių. Pradėdama naują kūrinių ciklą arba atskirą kūrinį, aš visiškai nežinau kas, kaip ir apie ką ten viskas bus. Nes jeigu žinočiau tuos dalykus iš anksto, tai man būtų nebeįdomu, nematyčiau prasmės ir tiesiog neįstengčiau kurti. Todėl ir kuriu, kad visa tai, dėl ko abejoju ir ko nežinau, sužinočiau ir pamatyčiau. Kitaip sakant, kūryba yra tam tikra atvirumo būsena, kuri primena kelionę, kurioje net ir pats vedlys nežino tikslaus maršruto.

L.Šalčiūtės kūrinio "Meliuzinos lokys" detalė, kūrinys - parodos "Nuojautos ir abejonės" ekspozicijoje
L.Šalčiūtės kūrinio "Meliuzinos lokys" detalė, kūrinys - parodos "Nuojautos ir abejonės" ekspozicijoje

– Jūs kuriate intuityviai ar racionaliai, t.y. iš anksto pasiruošiate koncepciją ir bandote ją vizualizuoti? Papasakokite plačiau apie Jūsų kūrybos atspirties tašką.

– Plačiau atsakiau ankstesniame klausime. Dar galiu pridurti, kad mano kūrybos atspirties taškas yra stebėjimas-pastebėjimas-nustebimas.

Mano kūrybos atspirties taškas yra Stebėjimas-Pastebėjimas-Nustebimas

Kuriu tam tikros daiktų, idėjų, reiškinių „išsidėstymo laike ir erdvėje tvarkos“ nustebinta. Mano kūrybos stimulas yra nuostaba.

– Menas gali pasiūlyti transformuojančias patirtis žiūrovui. Tačiau kiek ir kaip Jūsų kūriniai keičia Jus?

– Labai mane keičia. Taip, kaip mus visus keičia kelionės – jose pamatau ir atrandu kažką naujo. Kol kuriu, nesuvokiu iki galo, ką kuriu. Kai kūrinį baigiu, staiga jis tampa tarsi „nebe mano“, išsineriu iš jo kaip gyvatė iš senos odos, virstu žiūrovu, stoviu ir smalsiai žiūriu bei interpretuoju, apie ką čia visa tai.

– Kūryba ir kūrybiškumas vis dažniau pradedamas vertinti ne tik meno lauke, bet ir kitose profesijose. Kas kūryboje iš Jūsų pareikalauja daugiausia jėgų?

– Kūryboje iš manęs daugiausia jėgų pareikalauja kūryba.

– Gal turite ritualą, mėgstamą knygą ar serialą, kurie geba nuraminti ir atriboti nuo kūrybiškai įelektrintos būsenos?

– Tai labai vertinga Kūrybinio Atsietumo būsena. Kai man pavyksta į ją panirti, tai labai pageidautina, kad nuo tos būsenos niekas manęs nebandytų atriboti, nes kitaip sužvėrėju, tampu pikta ir agresyvi. Kaip suprantate, savo noru aš nuo Kūrybinio atsietumo būsenos neatsiriboju. Ir ji tęsiasi kiaurą parą, ką bedaryčiau, netgi kai miegu, tol kol kūrinys tampa baigtas. Tada „kerai“ kuriam laikui savaime išsisklaido, tol kol nepradedu kurti naujo darbo.


Registruotis apsilankyti parodoje galima elektroniniu paštu hello@contourart.gallery. Ne karantino metu paroda veiks: V 17:00–20:00; VI, VII 12:00–16:00.

Paroda, kurią iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, veiks iki kovo 1d. Parodos architektūra IMPLMNT, rengėjai Contour Art Gallery.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis