Tą dieną iš namų jo taip pat buvo paimta XIX amžiaus kidušo taurė, paprastai naudojama apeigoms per šabą ir žydų šventes.
Po penkių mėnesių metalurgui W.Bergmanui pavyko pabėgti iš stovyklos papirkus jos sargybinius. Jis išvyko į Angliją, o vėliau – į Monrealį, kur gyveno ir dirbo iki pat mirties 1986 metais.
Tačiau tą dingusiąją taurę jo šeima pamatė tik šį vasarį, kai jo sūnus Stevenas Bergmanas, į pensiją išėjęs buvęs pardavimų vadovas, gyvenantis Merilande, gavo siuntinį iš Miuncheno muziejaus kuratoriaus.
„Viena dėžutė buvo įdėta į kitą, viskas sandariai apvyniota, – pasakojo S.Bergmanas. – Jie būtų galėję atsiųsti kiaušinį ir jis nebūtų sudužęs.“
Viduje buvo kidušo taurė – priminimas apie tuos laikus, kai bet kokie žydams priklausę taurieji metalai tapdavo juos konfiskuoti pasiryžusių nacių taikiniu.
