I.Borisovas įtariamas „didelės vertės pinigų plovimu“. Policija tokiomis lėšomis laiko pinigus, kuriuos I.Borisovas, vienas garsiausių pasaulyje generatyvinių menininkų, uždirbo pardavęs savo kūrinius. Šią neįtikėtiną istoriją pasakoja Latvijoje veikiantis portalas „Meduza“, kuriame I.Borisovas kur laiką anksčiau dirbo.
„Miegojau po penkias valandas ir dirbau kaip beprotis“
I.Borisovas apie generatyvinį meną sužinojo 2018 m. pabaigoje. Tuo metu jis dirbo programuotoju bendrovėje „Meduza“.
Vieną dieną, prisimena Ilja, kurdamas „JavaScript“ kalba žaidimo sąsają, jis nusprendė paeksperimentuoti ir išdėstyti elementus taip, kad kaskart atnaujinus puslapį jie užimtų naują – atsitiktinę – vietą.
„Į galvą atėjo frazė „generatyvinis menas“, todėl, kad jis generuojasi“, – sako I.Borisovas. Jis patikslina, kad niekada anksčiau nebuvo girdėjęs apie šį žanrą, nors vaizduojamuoju menu domisi „pusę savo gyvenimo“.
„Kai įvedžiau šią frazę į „Google“, paaiškėjo, kad ji egzistuoja jau daugelį metų, – tęsia I.Borisovas. – Pirmuosius tokius eksperimentus žmonės pradėjo kartu su pirmaisiais kompiuteriais 1960-aisiais. O kaip rimtas žanras jis pradėjo formuotis dešimtajame dešimtmetyje.“
Ilja susidomėjo galimybe kurti vaizdus naudojant kodą: „Man labai patinka programuoti ir mėgstu tokius kūrybinius dalykus. Tai tiesiog įsiskverbė į mane.“
I.Borisovas pradėjo piešti sau, tuo pat metu susipažindamas su kitais menininkais, kurie užsiima kūrybiniu kodavimu. Ilja prisimena, kad per pokalbius jie dažnai prieidavo prie paprastos minties, jog apie generatyvinį meną turėtų sužinoti kuo daugiau žmonių.
Pirmą kartą I.Borisovas bandė parduoti savo darbą po poros metų, 2021 m. kovą:
„Tuo metu labai neigiamai vertinau NFT ir visą judėjimą. Nes visos naujienos apie NFT buvo apie vienkartinių kūrinių pardavimą už milijonus. Be to, kai kurios įžymybės iš karto ten nuėjo ir pradėjo pardavinėti savo tviterio žinučių ekrano nuotraukas.
-
Kas yra NFT ir kodėl jie perkami už tūkstantines sumas?
-
Lietuvos plėtotojai keliasi į virtualią rinką: metavisatoje statys pirmąjį daugiabutį
-
Į NFT rinką žengiantys lietuviai pritraukti dėmesį bando paršeliais
-
Kaip pradėti investuoti į kriptovaliutas: 7 pagrindinės klaidos, kurių reikėtų vengti
-
Kaip padėti Ukrainos menininkams? Pirkite jų NFT
-
Žymaus lietuviško NFT autorius E.Mališauskas: „Technologija, neturinti sienų“
-
Naują J. Jaručio dainą gerbėjams teks „atrakinti“: NFT žetonų suma bus skirta paramai Ukrainoje
Tuo metu buvau labai įsitraukęs į muziką ir buvau atitrūkęs nuo generatyvinės bendruomenės, todėl nepastebėjau, kad nedidelė NFT dalis (5–7 proc.) yra menas. Tai skaitmeniniai menininkai, žmonės, kurie skaitmenina savo meną, generatyviniai menininkai, fotografai. Jis turi savo rinką, savo kolekcininkus ir gerbėjus. Tai tikrai įdomu“.
Dauguma platformų, leidžiančių kurti ir parduoti NFT, pasak I.Borisovo, veikė „Ethereum“ blokų grandinėje ir buvo per brangios autoriams: „Visi bijojo „lįsti į eterį“, nes jūs išleidžiate pinigus, kad paskelbtumėte savo darbą, o jie jį nupirks arba ne“.
Tačiau netrukus atsirado „Tezos“ blokų grandinės nepriklausoma platforma, kurioje paslaugos buvo daug pigesnės – hicetnunc.xyz (dabar neprieinama). Ten I.Borisovas ir paskelbė savo pirmuosius darbus, bet, kaip jis prisimena, niekas to nepastebėjo.
„Twitter“ yra svarbus NFT ir kriptosferoje, o aš ten neturėjau nė vieno sekėjo, – sako jis. – Paskelbiau tviterio žinutę [su nuoroda į savo darbą] ir parašiau: „Tikriausiai mano pirmasis ir paskutinis NFT.“ Taigi neturėjau jokios vilties, nieko.“
Tačiau po dviejų savaičių viskas pasikeitė. Platformoje tapo įmanoma skelbti interaktyvius NFT:
„Tai buvo proveržis, tokio dalyko „eteryje“ nebuvo. Ir aš iš karto sureagavau. Kadangi per kelerius metus padariau daugybę dalykų, paėmiau senąjį kodą, pritaikiau jį platformai ir paskelbiau dešimt kopijų [pardavimui] po tris „Tezos“ už vieną (tuo metu tai buvo 12 eurų ekvivalentas, – „Meduza“ komentaras).
Buvo naktis, o kitą rytą atsibudau, atsidariau piniginę, kurioje buvo saugoma „Tezos“ , ir pamačiau, kad praturtėjau 120 eurų. Pirmas dvidešimt sekundžių tikrai nesupratau, iš kur atsirado pinigai, – tiek neturėjau jokių lūkesčių“.
Nuo tada I.Borisovas pradėjo kasdien skelbti darbus. Jis išsikėlė tikslą – tapti žinomu NFT menininku ir meną paversti pagrindiniu pajamų šaltiniu.
„Dirbau nuo septynių ryto iki vėlyvo vakaro, pertraukas darydavau tik pasivaikščiojimams ir treniruotėms, kad protas būtų aiškus. Kiekvieną dieną. Miegojau po penkias valandas ir dirbau kaip beprotis“, – prisimena I.Borisovas.
Kovo mėnesį jis planavo uždirbti tūkstantį XTZ („tezosų“), t. y. keturis tūkstančius eurų. Tačiau mėnesio pabaigoje jis uždirbo du tūkstančius XTZ, o kitą mėnesį – dešimt tūkstančių XTZ.
„Gaminau [kūrinius] tarsi prie konvejerio, be galo daug eksperimentavau. Pavyzdžiui, pirmuosius penkis darbus pardaviau už vieną „tezosą“, o antruosius penkis – už du, – sako Ilja. – Rengiau konkursus, nuorodas tarp kūrinių, imitavau kitus garsius menininkus, siuntinėjau nemokamus kūrinius, kad žmonės ateitų ir užsiregistruotų pas mane. Ir reklamavau savo „Twitter“ kanalą.“
2021 m. birželį Ilja Borisovas pasitraukė iš portalo „Meduza“. Rugpjūčio pabaigoje jis tapo milijonieriumi.
Pabandė išsiaiškinti, kaip įteisinti savo pajamas
„Aš visai nenoriu gyventi pagal pilkas schemas. Šia prasme esu idealistas, – sako I.Borisovas. – Suprantu, kaip veikia valstybė. Suprantu, kad svarbu mokėti mokesčius, kad Latvija galėtų vystytis ir pasivyti kitas Europos šalis. <...> Visa mūsų šalis gyvena iš atlyginimų vokeliuose ir mokesčių vengimo. Visą gyvenimą tai stebėjau. Tai mane neramina visą gyvenimą. Visada norėjau gyventi kuo sąžiningiau“.
Ilja sako, kad po pirmojo NFT pardavimo jis paskambino į Latvijos valstybinę pajamų tarnybą ir pasiteiravo, kaip galėtų legalizuoti savo pajamas kriptovaliuta.
„Mes, kriptomenininkai, esame uždarame burbule, pro kurį beveik niekas iš išorės neprasiskverbia, nes įėjimo slenkstis yra neįtikėtinas. Norint ką nors ten nuveikti – pradėti rinkti ar kurti – reikia perkasti labai daug informacijos, – tikina I.Borisovas. – Supratau, kad tai buvo visiškai nauja sritis, niekas manęs ten [valstybinėse institucijose] nesupras, bet [bandžiau] paaiškinti“.
Šiuo metu Latvijos teisės aktai niekaip nereglamentuoja NFT pardavimo. Norminiuose aktuose ši sritis iš esmės neminima. Tačiau Valstybinės pajamų tarnybos pozicija šiuo klausimu yra žinoma: kriptovaliutai, gautai pardavus NFT, pajamų mokestis netaikomas. Tačiau, jei valiuta konvertuojama į eurus, mokestis turi būti sumokėtas.
Mažai kas supranta, kad turint tiek daug pinigų patiriama nemažai streso, su kuriuo 99 proc. žmonių negali susidoroti.
Todėl I.Borisovui buvo patarta užsiregistruoti kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui ir mokėti mokesčius nuo atsiimtos sumos eurais. „Apskaičiavau, kad jei uždirbu daug, valstybei sumokėsiu apie 38 proc. Tai man tiko“, – sako Ilja. Jis taip pat įspėjo SEB banką, kuriame turėjo sąskaitą, apie savo naują veiklą.
„Mažai kas supranta, kad turint tiek daug pinigų patiriama nemažai streso, su kuriuo 99 proc. žmonių negali susidoroti“, – sako I.Borisovas. Jis priduria, kad tapus milijonieriumi viskas „apsivertė aukštyn kojomis“. Viena vertus, jis manė, kad tai buvo „laimingiausias ir įdomiausias“ jo gyvenimo laikotarpis. Kita vertus, staigus praturtėjimas sukėlė stresą ne tik jam, bet ir kai kuriems jo pažįstamiems:
„Ar galite įsivaizduoti, kad visą gyvenimą bendraujate su žmogumi, esate maždaug vienodo lygio, ir staiga jis „išskrenda“ į kažkokį beprotišką dangų ir neturi jokių problemų, kurių jūs turite 90 proc. laiko? Santykiai ėmė blogėti. Man reikėjo iškvėpti. Buvau toks įsitempęs, kad jau pradėjau turėti sveikatos problemų. Norėjau nustoti dirbti. Bet negalėjau sustoti“, – pasakoja jis.
2021 m. spalį I.Borisovas nusprendė laikinai išvykti iš Latvijos į „šiltesnius kraštus“, kad pagerintų sveikatą, permąstytų savo patirtį ir apsvarstytų, ką toliau norėtų veikti kaip menininkas.
2021 m. jis uždirbo 8,7 mln. eurų ir tapo vienu sėkmingiausių NFT menininkų pasaulyje.
Prieš pat išvykimą Ilja sulaukė skambučio iš portalo „Meduza“, kad juo domisi Latvijos valstybės saugumo tarnyba. Menininkas nusprendė pats susisiekti su tarnyba ir spalio 20 d. buvo pakviestas į pokalbį. Per maždaug dvi valandas trukusį pokalbį I.Borisovas išsamiai papasakojo savo istoriją.
„Pabaigoje pašnekovas palinkėjo sėkmės ir pasakė, kad jam patiko mano istorija ir jis ja susidomėjo“, – prisiminė jis.
Netrukus Ilja išvyko iš Latvijos, bet liko jos mokesčių rezidentu. 2021 m. jis uždirbo 8,7 mln. eurų ir tapo vienu sėkmingiausių NFT menininkų pasaulyje. Be to, jis sumokėjo 870 000 eurų mokesčių (suma už vieną ketvirtį) ir ketino sumokėti dar daugiau nei du milijonus eurų.
„Stengiuosi į tai žiūrėti kaip į socialinį eksperimentą“
2022 m. vasario 14 d. I.Borisovas buvo Ispanijoje, kur yra dabar. Tą rytą jis ketino nusipirkti muzikos programinės įrangos, bet suprato, kad mokėjimas iš jo kortelės neįvyko. I.Borisovas paskambino į SEB banką. Netrukus jam perskambino ir pranešė, kad Latvijos policija areštavo jo sąskaitą. Bankas atsisakė nurodyti priežastį ir patarė ieškoti arešto pranešimo pašto dėžutėje.
„Paskambinau savo draugei, nes ji gyvena tuo adresu Rygoje, kur esu deklaruotas. Ji sako: „Pašto dėžutėje nieko nėra“, – prisimena Ilja. – Buvau nusiminęs, kad tai vyksta, bet nepuoliau į paniką. Supratau, kad ši sritis yra nauja, ir neatmečiau galimybės, kad kažkada ateis jėgos struktūra ir reikės aiškintis. Man nekilo jokių klausimų dėl mano sąskaitų blokavimo. Šią problemą tiesiog reikėjo išspręsti. Tačiau įdomu tai, kad, atrodo, iš pradžių niekas neketino jos spręsti“.
Kitus kelis mėnesius I.Borisovas iš Latvijos kriminalinės policijos Vyriausiosios valdybos 2-ojo skyriaus Organizuoto nusikalstamumo skyriaus pareigūnų bandė gauti atsakymą, kokia jo turto arešto priežastis. Tačiau nei jam, nei jo advokatui Armandui Rasui nepavyko gauti atsakymo.
„Pabusdavau ryte ir galvodavau, kad šiandien sužinosiu, kas nutiko, bet nesužinodavau. Tai virto beprotišku farsu. Praradau bet kokį norą ką nors daryti. Buvau arti depresijos, nes tave puola, o tu neturi jokios galimybės atsakyti, net nežinai, koks straipsnis, už ką“, – sako Ilja.
I.Borisovas pripažįsta, kad jo emocinę būseną paveikė ir Rusijos invazija į Ukrainą, prasidėjusi po 10 dienų: „Man tai buvo viso pasaulio žlugimas. Nuo ryto iki vakaro skaičiau tas baisias naujienas. Visiškai nebuvo laiko darbui.“
Jo artimieji karą matė kitaip. I.Borisovas nustojo bendrauti su tėvu – jis mirė 2022 m. balandį: „Jis kelis kartus man skambino, aš nekėliau telefono ragelio, nes nenorėjau ant jo šaukti. Galėjome pasikalbėti vėliau, kai karštis būtų buvęs mažesnis. Bet jis ėmė ir numirė...“
Tų pačių metų balandį Ilja po kelių mėnesių išleido pirmąją NFT darbų seriją. Pardavęs ją, jis gavo apie 200 tūkst. eurų – visus šiuos pinigus, kaip teigia I.Borisovas, jis paaukojo Ukrainai.
O bandymai išsiaiškinti turto arešto priežastį tęsėsi. Tačiau, nepaisant daugybės skundų, Latvijos policija ne kartą atsisakė tai padaryti. Tarp darbuotojų argumentų buvo, pavyzdžiui, atsakymai, kad advokatas neva neturi teisės kreiptis į policiją (tai netiesa) arba kad pranešimas apie turto areštą jau buvo išsiųstas I.Borisovui paštu (menininko teigimu, jis taip ir neatėjo), todėl nebuvo reikalo jo siųsti dar kartą.
Tik gegužės 9 d., po dar vieno I.Borisovo ir A.Raso skundo, prokuroras (o ne policija) išsiuntė pranešimą apie areštą. Taip Ilja sužinojo, kad yra įtariamas „nusikalstamu būdu gautų pinigų legalizavimu stambiu mastu“, kitaip tariant, pinigų plovimu.
„Šis sprendimas buvo priimtas vasario 10 d., jame nurodyta, kad turėčiau gauti jo kopiją. Ją gavau po trijų mėnesių“, – komentuoja I.Borisovas.
Tik tada I.Borisovas ir jo advokatas galėjo užginčyti sprendimą areštuoti banko sąskaitą Rygos apygardos teisme. Gavęs teismo nutartį ją panaikinti, birželio 30 d. Ilja nuvyko į banką: „Pagalvojau tik apie vieną dalyką – [pagal įstatymą] iki liepos 15 d. turiu sumokėti daugiau kaip du milijonus eurų pajamų mokesčio.“
Tačiau jo sąskaita taip ir nebuvo atblokuota. Po kelių dienų I.Borisovas sužinojo, kad jo bylos tyrėja atsistatydino, o ją pakeitęs naujas tyrėjas nedelsdamas gavo naują prokuroro sprendimą areštuoti jo turtą.
Jo teigimu, nė vienas iš jų niekada nebandė kalbėtis su I.Borisovu. Išskyrus vieną kartą – birželio pradžioje policija per advokatą jam pranešė, kad jis turi per 45 dienas įrodyti, jog visos jo pajamos nuo 2021 m. sausio 1 d. yra teisėtos.
I.Borisovas nusprendė žengti toliau ir sukūrė interneto svetainę, kurioje ne tik išsamiai aprašė savo istoriją dviem kalbomis – anglų ir latvių – bet ir pridėjo duomenis apie visas savo 2021 m. operacijas ir banko išrašus. I.Borisovas aiškina, kad taip jis tikisi pasiekti teisingumą: „Bandau į tai žiūrėti kaip į socialinį eksperimentą“.
„Meduza“ išsiuntė užklausą Latvijos policijai dėl I.Borisovo atvejo, tačiau publikavimo metu atsakymo negavo.
