Šiuo metu Vilniaus Prospekto galerijoje eksponuojama V.Jankūno darbų paroda, kurioje galima išvysti du jo naujausius projektus: „Naktinės būtybės” ir „Pašok su manimi“ („Nocturnal Creatures“ ir „Dance With Me“). Pirmasis ciklas pasakoja apie didelio miesto nakties gyvenimą, o antrasis – apie klajones po epidemijos apimtą Niujorko miestą.
Ta proga, kad jo darbus galima išvysti Vilniuje, nuotoliniu vaizdo skambučiu kalbamės su neseniai į Niujorką grįžusiu menininku – apie nelengvą pradžią Jungtinėse Amerikos Valstijose, pandeminį metropolį ir Niujorko išskirtinumus.
Nebuvo paprasta
1996-aisiais į Niujorką atvykusiam lietuviui pradėti naują gyvenimo etapą lengva nebuvo. „Kai pakliūni į daug didesnį miestą negu Vilnius ir praktiškai nieko nežinai, nieko nepažįsti, išskyrus keletą savo draugų, tai įsikurti nėra lengva“, – pasakoja jis.
Ir visgi, V.Jankūnas sako, kad, norint kažkur adaptuotis, geresnės vietos nei Niujorkas nerasi.
„Nors, kaip bebūtų, iš politikos peripetijų matosi, kad JAV vėl nelabai nori įsileisti žmonių, vis dėlto pati šalis yra sukurta imigrantų ir bendras požiūris į naujai atvykusius yra geresnis negu Europos šalyse ar kur kitur.
Žinoma, ne visoje Amerikoje. Čia kaimas panašus ir į Lietuvos kaimą, bet didžiuosiuose miestuose, tarp jų ir Niujorke, gyvena labai daug imigrantų. Ir dauguma iš jūsų yra gerai integravęsi į miesto gyvenimą“, – sako menininkas.
Mažiau garantijų, bet daugiau galimybių
Kaip sako Niujorke gyvenantis fotografas, norintiems įsikurti JAV yra visai kitokios sąlygos nei daug kur kitur.
Čia – daug mažiau garantijų, turi pats prasimušti.
„Kai atvažiuoja imigrantai į Europą ir juos ten priima, tai jiems yra visokios valstybinės programos, suteikiama daug reikalingų dalykų, apgyvendina specialiose vietos ir panašiai, bet tuo pačiu savotiškai atskiria nuo visuomenės, sustabdo integraciją.
O čia – daug mažiau garantijų, turi pats prasimušti. Tada pats ieškai savo kelio, savo diasporos, vietinių žmonių. Esi priverstas parodyti daugiau energijos ir judėti, kad įsikurtum, bet tuo pačiu integruojiesi į visuomenę. Gal ir paradoksalu, bet kuo mažiau duodi, tuo labiau žmogus yra suinteresuotas. Tačiau tai turi atitikti ir galimybes“, – sako V.Jankūnas.
O galimybės, anot lietuvio, JAV – daug didesnės. „Rasti darbą lengviau – visų reikia, nes biznis Amerikoje aktyvesnis, vien dėl to, kad turi pats suktis visur. Ir turbūt tos sąlygos – pavyzdžiui, mažesni mokesčiai, sukuria tokią atmosferą, kad žmonės lengviau integruojasi į visuomenę. Nors, aišku, visko yra – ir rasinių problemų, ir kokių tik tai nori. Bet iš dalies yra lengviau – niekas nekreipia per daug dėmesio, kad kalbi su akcentu ir panašiai“, – sako Niujorke gyvenantis lietuvis.
Niujorke viskas tarsi „ant steroidų“
V.Jankūnas Vilniuje studijavo skulptūrą, prieš išvykdamas į JAV Dailės akademijoje dėstė piešimą, tad iš pradžių fotoaparatas tebuvo priemonė fiksuoti kasdienius vaizdus – tarsi dienoraštį. Kadangi dirbo reklamos įmonėje, vienas pirmųjų nuotraukas suskaitmenizavo, ir šios, draugų pagalba, virto ir paroda. Taip po truputį V.Jankūnas ir „užsikabino“, fotografavo vis daugiau ir šiandien jo kraityje – nemažas skaičius asmeninių parodų ir fotografijos apdovanojimų.
Brukline ir Kvinse gali keliauti iš Graikijos į Lenkiją, iš Lenkijos į Rusiją, į Pietų Ameriką, kur nori.
Fotografas pripažįsta, kad tai, jog iš visų pasaulio miestų atsidūrė Niujorke, prisidėjo prie to, kad šiandien koncentruojasi į gatvės fotografiją.
„Aišku, galima tai daryti visur, bet, pavyzdžiui, Vilniuje bus vis tos pačios gatvės... Čia tokie beribiai plotai, įvairios vietos.
Kitas įdomus dalykas – Niujorkas, nežiūrint to, kad žmonės labai integruoti, vis tiek gyvena diasporomis. Brukline ir Kvinse gali keliauti iš Graikijos į Lenkiją, iš Lenkijos į Rusiją, į Pietų Ameriką, kur nori.
Niujorkas kupinas įvairiausio įkvėpimo, įvairiausio maisto ir žmonių, jų veiklos, kultūrų, ir keistos architektūros“, – sako fotografas. Taip pat ir įvykių, kurie, kaip sako lietuvis, Niujorke yra tarsi „ant steroidų“. „Kas bevyktų, kas tik bebūtų įdomu, yra labai daug pasirinkimo, ką fotografuoti. Tas padeda ir gatvės fotografijai“, – sako fotografas.
Iš begalinio įdomumo – ir nuobodulys
V.Jankūnas sako, kad atvykęs į Niujorką čia pajuto energiją, kurios jam tuo metu labai trūko Vilniuje – parodų, meno įvykių, koncertų prasme nebuvo nė ką lyginti. „Pasineri į tai ir siurbi kiek gali“, – sako jis.
Vis dėlto, po kiek laiko net ir Niujorko gyvybingumas nebe taip žavi: „Po daugelio metų truputėlį pasidaro nuobodu, kad kiekvieną dieną yra taip įdomu. Viskas kažkaip suvienodėja, pasidaro taip, kaip ir turi būti, nebėra jaudulio“, – atvirauja V.Jankūnas.
Todėl pasaulį sukausčiusi pandemija suteikė galimybę į vieną didžiausių miestų pasaulyje pasižiūrėti visiškai kitu kampu.
Mieste tylu tarsi miške
„Žinoma, buvo baisu, mirė nemažai žmonių, bet tai nebuvo smurtinė, ar kokia baisi gamtos tragedija, ar kokia neutroninė bomba, kuriai sprogus pamatytum ištuštėjusį miestą.
Bet buvo nepaprastai įdomu pamatyti miestą be žmonių. Pamatai, kaip jis architektūriškai atrodo, kaip visose erdvėse tylu. Buvo labai įdomu fotografuoti ir mieste pabūti vienam – tarsi miške“, – prisimena fotografas.
Pasiimi sau vandens, kažką užkąsti ir keliauji. Tai buvo labai įdomu, gali eiti viduriu gatvės, fotografuoti iš vidurio gatvės, iš bet kokių taškų.
Visgi, ne visi rajonai ištuštėjo, anot V.Jankūno Kvinse ir Brukline beveik niekas nepasikeitė, o štai tuščiausias buvo Manhateno rajonas, mat jame gyvena daug turtingų žmonių, kurie prasidėjus karantinui, kaip sako V.Jankūnas, „išsilakstė“. Be to, Manhatane daug biurų, kurie pandemijos metu ištuštėjo. Būtent Manhatane V.Jankūnas ir padarė daugiausia nuotraukų pandemijos metu.
Iki tol daugiausia važinėjęs metro, fotomenininkas pandemijos metu persėdo į automobilį, mat Niujorko gatvės buvo visai tuščios. „Pasiimi sau vandens, kažką užkąsti ir keliauji. Tai buvo labai įdomu, gali eiti viduriu gatvės, fotografuoti iš vidurio gatvės, iš bet kokių taškų“, – sako lietuvis.
V.Jankūnas nuotraukose įamžino ir ištuštėjusius Niujorko oro uostus. „Kenedžio oro uoste – nei vieno automobilio, nieko, pora lėktuvų nusileidžia, terminalai tušti, visur gali eiti, labai keistas įspūdis“, – prisimena fotografas.
Ieško žmonių santykio su vieta
V.Jankūno fotografijoje galima pamatyti tiek niujorkiečius mieste, tiek architektūrišką miestą be jų. „Galvoju, kad ieškau žmonių santykio su vieta. Noriu, kad iš fono, ir iš to, kaip žmonės atrodo, ką jie apsirengę, jaustųsi, ką jie reprezentuoja“, – sako fotografas.
Nors daugelyje V.Jankūno fotografijų užfiksuoti žmonės miesto erdvėje, vienoje iš serijų, pavadintoje „Naktinės būtybės“, viskas atvirkščiai, mat iš nuotraukų menininkas ištrynė foną.
„Pasinaudojau gatvės fotografija, bet sukūriau ciklą, kuris nėra gatvės fotografija, o daugiau kaip teatrinis motyvas apie tų žmonių nuotaikas ir jų išgyvenimus. Čia miestas labiau įsivaizduojamas – miesto gyventojai be miesto“, – sako fotografas.
Tačiau įprastai V.Jankūnas stengiasi viską integruoti. „Ir architektūra yra labai svarbi – kas yra gatvėje, kas vyksta. Kaip atrodo grindinys, kas ant grindinio, aplinkui, čia visas kompleksas dalykų, kurie įeina į gatvės fotografiją. Nesu didelis specialistas gatvės fotografijoje, bet taip būtų galima pavadinti ką aš darau. Taip pat labai daug fotografavau transporto priemonėse, metro, esu padaręs tūkstančius nuotraukų ir ne vieną projektą“, – sako menininkas.
Niujorkas bunda
Pats V.Jankūnas savo padėtimi karantino metu nesiskundžia. „Buvo tokios karikatūros, kad menininkui karantinas nieko nepakeitė – sėdėjo prie molberto ir toliau sėdi, užsidaręs dirbtuvėj, nieko didelio pokyčio nėra“, – sako fotografas. Visą karantiną jis pradirbo iš namų, o vakarais keliaudavo fotografuoti tuščio Niujorko.
Anot jo, didžiausią smūgį Niujorke patyrė Brodvėjus.
„Šimtai teatrų, visi užsidarė absoliučiai. Galerijos taip pat visos užsidarė, bet kadangi menininkas gal kartą į metus turi parodą, tai čia kažkaip galima sužongliruoti. Bet teatrams ir atlikėjams tai buvo didžiulis smūgis, taip pat ir žmonėms, kurie dirbo aplinkui juos – maitinimo įstaigos, parduotuvės, didžiulė turizmo industrija – ji žlugo. Daug žmonių prarado darbus“, – sako V.Jankūnas.
Šiandien Niujorkas jau prabudęs – nors turistų dėl esamų apribojimų nedaug, tačiau vietiniai jau sukasi.
„Daug biurų dar uždaryta, nes daug kas dirba iš namų, bet tai po truputį turi keistis, priklausomai nuo to, kaip epidemija vystysis. Bet jau dabar viskas – vėl su mašina sunku važiuoti, visur daug eismo, parduotuvės atsidarė, visi barai ir klubai laisvai veikia iki ryto. Aš nemanau, kad grįš į tai, kas buvo“, – sako Niujorke gyvenantis lietuvis.
Iš 100 nuotraukų – viena gera
V.Jankūnas sako, kad jo metodas – fotografuoti labai daug ir tuomet atsirinkti.
„Praktiškai iš kokių 100 nuotraukų gal viena būna gera – reikia labai daug atrankos. Nes čia nieko neparuoši, gaunasi kaip gaunasi, o negali gautis visą laiką kaip nori gerai. Tuo man ir patinka skaitmeninė fotografija, kad gali spausti pedalą, nes niekas nekainuoja, kai turi įrangą, gali fotografuoti tūkstančius. Fotografuojant su juostomis gaunasi dideli kaštai tuščio šaudymo. O čia tai daug paprasčiau, gali pasifotografuoti ir paskui atsirinkti“, – dalinasi fotografas.
Fotografas sako, kad savo kūryboje programos neturi – fotografuoja pakeliui. „Pamatau kažką gatvėj, fotografuoju ir dedu į stalčius, o po to namie iš to surenku, pasižiūriu, kas man tinka ir tada surūšiuoju. Nes toks tempas, kad nėra laiko, reikia viską pačiupti, ką tu gali tuo momentu. Visą laiką su savimi turiu kamerą, ir net ne vieną. Ne visą laiką fotografuoju, bet blogiausias dalykas nutinka tada, kai neturi fotoaparato, o kažkas atsiranda, ir tada norisi nagus graužti, nes negali nieko padaryti“, – sako menininkas.
Vilnius – pasikeitęs
Paklaustas, ar per neseniai vykusį apsilankymą fotografavo Vilniuje, fotografas atsako: „Žinoma, aš jau esu ligonis. Fotografavau kiekvieną dieną, nes kitaip nebegyvenu“.
Menininkas sako Vilniuje taip pat padaręs daug nuotraukų – žmonių, architektūros. „Vilniaus kiekvienas kampas man žinomas. Kažkas primena, kaip buvo, bet truputį kitame kontekste“, - sako fotografas apie Vilniuje darytus kadrus.
Niujorke gyvenantis lietuvis tikras – per 25-erius metus Vilnius labai pasikeitė.
„Kiekvieną kartą, kai atvykstu į Vilnių, jis atrodo vis geriau ir geriau. Man atrodo, kad yra kažkokios jėgos Lietuvoje, kurios yra prieš Europos integraciją, nori visaip stumti Lietuvą atgal į kažkokį mitinį prieškarinį variantą. Man atrodo, kad Europos integracija labai padėjo Lietuvai ir ypatingai Vilniui, ne tiek pinigais, bet požiūriu. Ir tas gyvenimas labai pagyvėjo, viskas atrodo žymiai geriau negu buvo kažkada. Ko gero į tą pusę ir eis, jei kažkas neatsitiks tokio netikėto“, – sako V.Jankūnas.
Gyvenimo kokybės prasme Niujorkas nepatogus
V.Jankūnas sako, kad grįžusį į Lietuvą jį nustebino vaikiškų vežimėlių gausa. Niujorke tokių vaizdų nepamatysi.
„Niujorke turėti vaikus – tai truputį košmaras. Kas nori turėti vaikų, tai juda už miesto ir ten lieka, dažniausiai. Arba jei yra vežimėlis, tai su aukle, niekad su tėvais, nes tėvai užsiėmę“, – sako lietuvis.
Anot fotografo, gyvenimo ir gyvenimo kokybės prasme Niujorkas yra labai nepatogus miestas.
„Jeigu neturi daug pinigų, tai gyvenimo kokybė yra labai neaukšta. Vilniuje ar net kituose JAV miestuose, tokiuose kaip Filadelfija ar Bostonas, gyvenimo kokybė yra daug aukštesnė. Nes nereikia taip ilgai keliauti į darbą, daug lengviau, mažiau žmonių, yra tempas lėtesnis, lengviau gyventi su vaikais“, – sako Niujorke gyvenantis fotomenininkas.
Ateities planuose – knyga ir paroda
V.Jankūno nuotraukų ciklas „Dance with Me“ taip pat nugulė ir knygos prototipe. Šis laimėjo pirmą vietą 2020 metų IPA – International photography awards savo išleistų knygų kategorijoje. Fotomenininko planuose – šią knygą išleisti jau didesniu tiražu. „Reikia į tai koncentruotis, nes reikia ją perdirbti, kažkiek keisis jos formatas. Tai man labai svarbus projektas“, – sako fotografas.
Fotografas užsimena ir apie netolimoje ateityje dar vieną jo parodą Vilniuje. „Reikia vėl pradėti kažką tai naujo. To paties juk nerodysi ir dar nesu diedukas, kad kapstyčiau iš archyvų. Tokie būtų planai, bet nieko negaliu pasakyti konkrečiai todėl, kad aš kažkaip improvizuoju – kas bus, tas bus“, – sako V.Jankūnas.
V.Jankūno projektai „Naktinės būtybės” ir „Pašok su manimi“ Vilniaus Prospekto galerijoje bus eksponuojami iki rugsėjo 4 d.
