Leideno muziejuje „De Lakenhal“, kuris, kaip manoma, yra vos už kelių žingsnių nuo tos vietos, kur galėjo būti Rembranto studija, ketvirtadienį žiniasklaidai pristatyti keturi paveikslai.
Šie darbai priklauso serijai, vaizduojančiai pojūčius: „Akinių pardavėjas (regėjimo alegorija)", „Trys muzikantai (klausos alegorija)", „Pacientas be sąmonės (kvapo alegorija)" ir „Akmens pašalinimo operacija (lietimo alegorija)".
Penktasis šios serijos paveikslas – „skonio alegorija“ – niekada nebuvo rastas.
„Tai labai paslaptinga. Esame gana įsitikinę, kad Rembrandtas iš tikrųjų nutapė penkis šios serijos paveikslus, nes yra ne keturi, o penki pojūčiai“, – naujienų agentūrai AFP sakė muziejaus kuratorė Janneke van Asperen (Janekė van Asperen).
„Neturime jokio supratimo, kur jis galėtų būti. Galbūt jis vis dar kažkur yra, kažkas jį laiko palėpėje. O gal jo jau nebėra. Žinoma, tikimės, kad jį rasime“, – pridūrė ji.
Muziejaus teigimu, šie darbai rodo, kad Rembrandtas net ir būdamas jaunas mėgo laužyti tradicijas. Tuo metu pojūčiai paprastai būdavo vaizduojami elegantiškomis moterų figūromis.
„Talentas, kurį matome šiuose darbuose, jau tada buvo labai išskirtinis“, – tvirtino J. van Asperen.
Tačiau kai kurie dailės kūrinių aspektai, kaip antai galvų vaizdavimas, rodo akivaizdžiai dar nepatyrusį tapytoją, sakė ji.
Ankstyvuosiuose darbuose jau galima įžvelgti Rembrandto tapybai būdingų bruožų. Pavyzdžiui, platūs teptuko potėpiai ir chiaroscuro – tapybos raiškos priemonė, kai formas modeliuojant šviesos ir šešėlių kontrastais sukuriamas trimačio objekto vaizdas.
„Žinoma, ateityje jis meistriškai įvaldys šią techniką, ir čia matome to pradžią“, – teigė kuratorė.
„Nekantriai laukiame, kada galėsime Nyderlandų ir užsienio lankytojams pristatyti pirmuosius tapytojo paveikslus, rodančius talentą, kuriuo jis pasižymėjo jau būdamas tokio jauno amžiaus“, – sakė muziejaus direktorė Tanja Elstgeest (Tanja Elstgest).
Paveikslų paroda veiks nuo sausio 20 iki birželio 16 dienos.
