Belvederio muziejaus paroda „Aukščiau dangaus ir žemės“ pristato vėlesnio laikotarpio Čiurlionio darbus, tapytus tempera, kuriuose jis atranda ryšį tarp meno ir muzikos, taip sukurdamas savo nepakartojamą stilių.
Gamta buvo dailininko mūza, o įkvėpimo jis sėmėsi iš lietuviškų sakmių, pasakų ir liaudies meno, taip pat iš nevakarietiškų kultūrų – nuo senovės Egipto, Indijos iki Azijos.
Parodoje pristatoma šimtas Čiurlionio kūrinių, kuriuose slypi paslaptys, o žemiškasis pasaulis susiejamas su antgamtiniu.
Čiurlionio kūryba užima išskirtinę vietą Europos moderniajame mene. Ne tik dėl to, kad ji susijusi su šimtmečius slopintos šalies tapatybe, bet ypač todėl, kad ji yra absoliučiai savita savo išraiška ir temomis.
Kadangi beveik visa dailininko kūryba saugoma Lietuvoje, o šalis po trumpo nepriklausomybės laikotarpio (1918–1939 m.) tapo Sovietų Sąjungos dalimi, Čiurlionio kūryba Vakarų šalyse ilgą laiką buvo nežinoma. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. davė pradžią tarptautiniam Čiurlionio kūrybos pripažinimui, buvo surengta nemažai parodų Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje ir Anglijoje.
Kaip pastebi Belvederio muziejaus direktorius Hanas Steenbruggenas, „Čiurlionis kūrė toli nuo didžiųjų Europos meno centrų; jis visiškai pasikliovė savo paties įžvalgomis ir jautėsi emociškai glaudžiai susijęs su savo aplinka. Būtent toks menininkas sužavėjo Belvederio muziejų“.
Belvederio muziejus yra šiuolaikinio meno muziejus, įsikūręs gražioje vietoje, Landgoed Oranjewoud muziejaus parke, šalia miško, pievos ir vandens. 1950-aisiais trys draugai – Boele Bregmanas, Sjoerdas de Vriesas ir Thomas Mercuuris – svajojo turėti savo modernaus meno muziejų. Jie susitarė, kad muziejus bus statomas Fryzijoje. Po daugiau nei keturiasdešimties metų svajonė tapo realybe. 2004 m. lapkritį karalienė Beatričė atidarė Belvederio muziejaus – pirmojo modernaus ir šiuolaikinio meno muziejaus Fryzijoje – duris.
Visus kūrinius parodai skolino Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, kuriame saugoma didžioji Čiurlionio kūrybinio palikimo dalis.
