15min primena, kad šiam obeliskui „Paminklas Lietuvos policijai – GINTI. SAUGOTI. PADĖTI.“ numatyta skirti 215 tūkstančių eurų.
– G.Mažeikis lrt.lt teigė, kad obeliskas kaip estetinis objektas jau yra nuvalkiotas, neįdomus, neturintis estetinės naujumo vertės.
– Tai tegul jis naują pasiūlo.
– Kaip manote, kuo ši skulptūra būtų estetiškai vertinga Kaunui?
– Ji vertinga turiniu. Manau, kiekviena mūsų visuomenei svarbi profesija turi savo jubiliejus, datas ir tai, kad jos paliks savo ženklą miesto erdvėse, nėra klaidinga iš principo. O forma visada yra diskusijų klausimas.
– G.Mažeikis taip pat kėlė klausimą, kodėl paminklas skirtas būtent šiai institucijai? Jis svarstė, kad paminklas galėtų būti mažesnis, bet ne Laisvės alėjoje ir uždengiant Soborą.
– Tegul jis daro iniciatyvas, siūlo, o mes turime iniciatyvų programą, kurios metu sulaukiame pasiūlymų iš įvairių menininkų. Tegul jis irgi pasiūlo, o mes svarstysime ir galėsime įgyvendinti. Kritikuoti labai paprasta. Padaryt reikia ir tai nėra lengva.
– A.Lašas sakė, kad ši skulptūra galimai gali turėti propagandinę funkciją. Jis sieja tai su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu ir tai, kad abu esate bendrapartiečiai.
– Mes ne partija, o judėjimas, bet dabartinė situacija privertė persirašyti į partinį sąrašą. Iš esmės tiesiog dirbame Kaunui.
– Bet ar gali būti, kad šis paminklas siejamas su buvusia V.Matijošaičio karjera policijoje, todėl šiai institucijai skiriamas išskirtinis dėmesys, tačiau ne, kaip palygino A.Lašas, Sodrai ar Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI)?
– Sodra ir VMI čia niekuo dėtos, bet medikai, pedagogai ir kitos mūsų visuomenės grupės tikrai gali turėti savo ženklus. Kažkada mąstėme ir toji svajonė neišnyko sukurti akcentą studentams, kadangi Kaunas yra studijuojantis miestas. Čia studentai galėtų ateiti prieš egzaminą, kažkokį ritualą atlikti.
Visgi idėjos ne taip lengvai realizuojasi. Šiandien turime tokią situaciją: po ilgų diskusijų pagaliau ateita prie policijos šimtmečio paminėjimo ir ženklo palikimo šiai institucijai datos. Tiesa, dar tas vyksta.
Beje, labai noriu akcento ir medikų profesijai, kuriai jau yra sukurtas pasiūlymas. Žinot, diskutuoti, ar šiai profesijai reikia ir kiek ji turi sąsajų su kažkuo, tai jų visada surasim.
– Kodėl būtent pasirinkta tokia prestižinė vieta kaip Laisvės alėja ir dar prieš Soborą?
– Ne priešais Soborą, o priešais policiją. Ten, kur ji įsikūrė prieš 100 metų. Kur nors šalia statinio ar į kalną kylant jokio ženklo nepastatysi. Manyčiau, dabartinis variantas yra visiškai logiškas žingsnis.
– Pranešime rašoma, kad idėja dar bus pristatyta visuomenei. Ar tai reiškia, kad obeliskas dar nepradėtas gaminti?
– Šito klauskite ne manęs, bet mūsų paveldo skyriaus. Žinau, kad jis buvo patvirtintas mūsų akcentų komisijoje.
– Čia patvirtino urbanistinė komisija?
– Ne, akcentų.
– Kodėl apie šį statinį nebuvo diskutuota su visuomene? Nebuvo paskelbtas ir viešasis konkursas.
– Pasiūlymą buvo pateikęs ir kitas profesionalus menininkas. Taip kad čia ne iš vieno menininko buvo atrinkta. O akcentų programa yra tokia, kad joje gali teikti paraiškas nuo mokinuko iki pensininko, nuo profesionalo iki mėgėjo. Kaip pamenate, Kauno rotušėje buvo eksponuojama šios programos pasiūlytų meno kūrinių programa. Jeigu neklystu, buvo atnešta bene 70 darbų.
O šios akcentų programos formatas yra toks: menininkai neša paraiškas ir jie siūlo miestui statyti vienokį ar kitokį akcentą. Pažiūrėkite, kiek jų atsirado: ir Čijunė Sugihara, ir Abraomas Mapu... Kažkodėl dėl jų niekas nekėlė klausimų, o dabar kažkodėl keliamas klausimas, kodėl staiga nebuvo svarstyta. Todėl, kad šios programos toks formatas.
– Nemanote, kad toks formatas ydingas?
– Nemanau. Vien pažvelgus į tai, kiek jau dabar ženklų atsirado mieste, taip neatrodo. Jie visi kalba apie mūsų miesto istoriją. Šalia išasfaltuotų gatvių, šviestuvų, nudažytų namų tos skulptūros turi būti. Turinio reikia visokio. Juk ir pas save namuose atsinešate įvairiausio turinio: gaunate dovaną ar pasikabinate paveikslą.
– Iš pradžių akcentų komisija atsisakė ekspertinio vertinimo ir galiausiai viskas buvo paskirta urbanistinei komisijai, kuri pagal reglamentą dabar ir vertina tai, kokios skulptūros atsiras. Peržvelgus sudėtį matyti, kad iš 13-os žmonių architektūros specialistai esate jūs ir Saulius Rimas.
– Dar Gedeminas Barčauskas.
– Jis yra Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Visi kiti ekspertai yra savivaldybės tarybos nariai, nebūtinai žmonės, turintys meninį išsilavinimą.
– Bet ar tai blogai? Ar tai būtinai turi būti ilgų diskusijų, kaip antai Vilniaus Lukiškių aikštėje niekaip nepastatant nieko, klausimas? Susirenka didelės viena kitai prieštaraujančios grupės, bando atrasti sprendinius, organizuoja konkursą po konkurso, išleidžia tūkstančius pinigų ir nieko. Miestas, turėdamas akcentų programą, kad ir tokia forma iš tikro atneša istoriją į miestą.
Mes turime daug puikių sprendimų – „Žvaigždžių sėjiką“, „Valtį“ ar skulptūrą, skirtą senbernarei Bitei. Šie ženklai papildo miestą ir koks skirtumas? Nereikia to obelisko taip sureikšminti ir padaryti valstybinės reikšmės klausimu. Skulptūros tėra mūsų gyvenimo ženklai. Todėl šioje vietoje nereikia ieškoti politikos, kažkokio susiskaldymo tarp visuomenės. Reikia labiau susiklijuoti.
– Bet ar neatrodo taip, kad be konkurso komisijai nusprendus Vilniaus dailės akademija tiesiog vykdo užsakymą.
– Taip, tai yra labai blogai, kad Vilniaus dailės akademija, kuri ruošia skulptūros, profesionalius menininkus staiga pradeda kažką lemti. Nemanau, kad tai yra blogai. Man keisčiau atrodo, kai garbūs politologai ar kitų sričių specialistai ieško klausimų, kurie nepadeda sugyventi, o privalomai nori surasti ką nors tokio, kas mus dar labiau skaldytų. Vieni stato, o kiti tiesiog užsiima destrukcija valstybiniu mastu.
– Ar tikrai šis obeliskas iškils?
– Tikiu, nes mes visi gyvename ir norime, kad jis būtų.
