Unikali ekspozicija apie Lietuvos teisėjo ženklą pasakoja, kaip radosi, buvo gaminamas ir laikui bėgant keitėsi šis teisėjo darbo atributas. Susipažinti galima ne tik teisėjo ženklais iš įvairių laikmečių, bet ir su dabartinio, šiuo metu galiojančio teisėjo ženklo kūrimo keliais.
Dabartinio ženklo raidą atspindi išskirtiniai parodos eksponatai – ženklo brėžiniai, jo modeliavimo pavyzdžiai, metalinės matricos bei specialūs įrankiai ženklui pagaminti.
„Pagal 2004 m. Prezidento dekretu patvirtintą projektą teisėjo ženklas turėjo būti spalvotas, tačiau viską suskaičiavus galiausiai buvo nuspręsta, kad daryti spalvotą ženklą yra per brangu, todėl buvo nuspręsta apsiriboti nespalvota jo versija“, – pasakojo teisėjas A.Vilbikas.
Tarp gausybės šios parodos eksponatų pamatyti galima tarpukario Lietuvos teisėjo ženklą, kurį projektavo grafikas Petras Rimša, ir daugelį kitų teisėjo ženklų – Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjo ženklą, reprezentacinį teisėjo ženklą, išlietą ant marmuro plokštės, jubiliejinį teismų medalį, ženklus, skiriamus už nuopelnus teismų sistemai ir kt.
Kita teisėjo A.Vilbiko paroda nukelia į tarpukario Lietuvą. Šioje parodoje, pavadintoje „Tarpukario Lietuvos 1923–1936 m. įgaliojimai byloms vesti teismuose“, eksponuojami teisėjo A.Vilbiko surinkti dokumentai – teismo įgaliojimai. Iš viso eksponuojama 19 teismo įgaliojimų.
„Įvairiose Lietuvos vietose patvirtinti įgaliojimai yra autentiški, daugiausiai patvirtinti notaro. Jais vienas asmuo įgalioja kitą asmenį vesti bylas teismuose ar tvarkyti kitus reikalus“, – susirinkusiems pasakojo ekspozicijos autorius.
Eksponuojamuose dokumentuose įgaliotiniais paskirti žinomi advokatai Kazys Venclauskis, Kazys Šalkauskis, o įgaliojimai patvirtinti ne tik notarų, bet ir policijos vadovų, Lietuvos pasiuntinybės Vokietijai kanclerio Harodo Rahmeno, Žagarės savivaldybės burmistro Baniulio.
Šią parodą Panevėžio apygardos teisme galima apžiūrėti iki lapkričio pabaigos.
