„Esu ne menininkė, o architektė ir dabar išgyvenu dėl šios situacijos. Kiekvienam rašysiu ir atsiprašysiu. Negražus šitas mano poelgis, – sakė V.Krasauskienė. – Norėjau padaryti kažką gražaus tėčiui ir surinkau... Nesu menininkė, ir įvyko, kaip įvyko. Buvo ne taip profesionaliai ir labai dėl to gailiuosi.“
V.Krasauskienė mokėsi dizainerės-architektės specialybės Vilniaus dailės akademijoje Kaune, turi pedagogės išsilavinimą, ji buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė, šiuo metu yra Lietuvos socialdemokratų partijoje.
Ji taip pat yra Birštono miesto dizaino asociacijos prezidentė bei Birštono meno mokyklos profesinės sąjungos pirmininkė.
Kol kas LATGA į V.Krasauskienę nesikreipė, bet ji tikino, kad bandys pati susisiekti su asociacija. Tiesa, į asociaciją jau kreipėsi menininkė Eurika Urbonavičiūtė, kuri įtaria, kad jos darbas „Absoliuti ramybė“ buvo nukopijuotas. Plačiau situacijos 15min ji nekomentavo, tačiau faktą patvirtino.
LATGA: panaudojimas atrodo neteisėtas
Vizualiųjų menų skyriaus vadovė asociacijoje LATGA Ingrida Radovič teigė, kad pagal autorių teisių įstatymą toks panaudojimas atrodo neteisėtas ir gali būti autoriaus turtinių ir neturtinių teisių pažeidimas:
„Kol kas man sunku komentuoti konkrečiai, nes šioje parodoje nesu buvusi ir nežinau, kas prie tų kūrinių buvo parašyta. Tačiau iš to, kas apie šią parodą buvo skelbta feisbuke ir spaudoje, panašu, kad parodos autorė tiesiog pertapė kai kuriuos svetimus kūrinius ir toje parodoje bando pristatyti, kaip savo.“
I.Radovič priminė, kad netgi pertapant menininko darbą būtinas paties menininko leidimas. „Šiuo atveju, pasisavinta ir autorystė, todėl tai yra ir autorinių teisių pažeidimas, kas gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę“, – komentavo vadovė.
„Pagal Baudžiamojo kodekso 191 straipsnį, pasisavinęs autorystę žmogus gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, pinigine bauda ir netgi laisvės atėmimu iki dviejų metų, bet čia turėtų būti įžūlus ir rimtas pažeidimas. Šiuo atveju nežinau, kokie buvo menininkės motyvai. Gali būti, kad tai įvyko iš nežinojimo, nors, kiek suprantu, ji nėra dailėje naujokė. Žinoma, nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“, – sakė ji.
Kultūros centras nesiima vertinti, ar darbai – plagiatas
Birštono kultūros centro vadovas Zigmas Vileikis 15min sakė, kad V.Krasauskienei kreipusis į įstaigą abejonių, ar eksponuoti parodą, nekilo: „Ji yra mūsų ilgamečio mero Antano Serafino Zenkevičiaus, kuris miestui vadovavo nuo 1966 iki 2008-ųjų, dukra ir norėjo paskirti parodą tėčio mirties metinių jubiliejui.“
Pasak pašnekovo, tai pirmasis kartas, kuomet menininkė eksponavo savo darbus kultūros centre ir ji nėra pavaldi centrui.
„Parodėlė buvo atidaryta prieš 3 savaites su visomis iškilmėmis, svečiais, išspausdintas straipsnis savaitraštyje „Krašto Vitrina“ (tekstas šiuo metu pašalintas – 15min)“, – komentavo Z.Vileikis.
Paklausus, ar parodos anotacijoje buvo nurodytos tikrosios autorystės, centro vadovas teigė nenorintis vertinti, „kiek čia yra to plagiato ir kas nustatė“: „Žinoma, vizualiai sulyginus su originalais matome, kad kompozicija yra panaši, galbūt skiriasi spalvų elementas. Dėl to nenorėčiau diskutuoti. Ji atsiprašė manęs, kad „sukėlė problemų“, bet tikrai nesu menotyrininkas ir negaliu pasakyti, ar čia kopija. Negaliu sau to leisti. Mes ja pasitikėjome kaip ilgamete bendruomenes nare, žmogumi, kuris užima atsakingas pareigas – moko vaikus. Man net mintis nekilo, kad galėjo atsitikti toks variantas, koks iškilo.“
Klausimą iškėlė žinoma menininkė
Klausimą dėl galimo plagiavimo savo feisbuko paskyroje iškėlė žinoma menininkė Jurgita Rancevienė. Pasak jos, V.Krasauskienė nukopijavo Christine Krainock, Monicos Fernandez Pintoros, lietuvės E.Urbonavičiūtės ir kitų menininkų darbus.
Ji argumentavo, kodėl ji atkreipė dėmesį į darbų parodą: „Aš esu profesionali dailininkė ir ginu bei atstovauju savo specialybę. Ir rašau ne tik apie tokius atvejus, o apskritai apie dailininkus, kurių bemokslių priviso. Vadinančių save dailininkais. Tai yra specialybė ir yra mokslas. Dailininkai net anatomiją žmogaus nuo kaulų nagrinėja ir visą skeletą perpiešia, išmoksta raumenų struktūrą, judesius. Ir tai tik maža dalis tų mokslų“.
Ji sakė, kad parodos autorė „naglai pavogė skirtingų autorių kūrinius, spjovė į jų autorystę, pavadino savo personaline paroda (...) Taip daryti yra amoralu, gėdinga, žema ir apie tai privaloma kalbėti ir rašyti.“
