46 Lietuvos menininkų simbolistų tapybos, grafikos, pastelės, skulptūros darbai jau ateinantį pavasarį atsidurs naujoje vieno lankomiausių Europos muziejų salėje, kuriame eksponuojami pasauliniai dailės šedevrai. Kartu su Latvijos ir Estijos kūrėjų darbais lietuvių paveikslai nuo balandžio pradžios iki liepos vidurio bus eksponuojami parodoje „Baltijos šalių simbolizmo dailė“. Čia iš viso bus pristatyti 133 darbai, sukurti nuo XIX a. pabaigos iki 1918-ųjų.
Spaudos konferencijoje parodą pristačiusi muziejaus direktorė sako jau surengusi spaudos konferenciją ir Prancūzijos žiniasklaidai, šiuo metu atrinkinėjami paveikslai, kuriais paroda bus pristatoma plakatuose, skrajutėse. Pasak jos, pasirinkimas itin atsakingas, nes pirmasis vizualus kontaktas gali nulemti ir parodos sėkmę.
Tik M.K.Čiurlionis yra šiek tiek pažįstamas Paryžiuje, ir tik labai gerai informuotose draugijose, likusiems šie menininkai nėra žinomi.
„Tik M.K.Čiurlionis yra šiek tiek pažįstamas Paryžiuje, ir tik labai gerai informuotose draugijose, likusiems šie menininkai nėra žinomi. Tad pirmasis kontaktas bus išskirtinai vizualus, bus tik vienas ar keli atvaizdai – būtent todėl reikia pasirinkti teisingai, kad galėtume pritraukti juos. Tuomet parodos kritikai atliks tai, kas liko“, – sakė ji.
„Tai bus tikrai svarbus įvykis Paryžiuje, kadangi Baltijos šalių simbolizmas bus rodomas pirmąjį kartą“, – pridūrė L.Des Cars.
Nors vienas pagrindinių akcentų ir bus bene garsiausio lietuvių dailininko M.K.Čiurlionio darbai, kuriuos parodos kuratorius, garsus simbolizmo ekspertas Rudolphe'as Rapetti atsirinko iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondų, tikimasi, jog lankytojus sudomins ir kitų menininkų darbai.
Kaip teigė Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Laima Bialopetravičienė, be M.K.Čiurlionio į parodą keliaus du Antano Žmuidzinavičiaus paveikslai, Antano Jaroševičiaus darbas su lietuvių liaudies meno komponentais, keturi Vilniuje gyvenusio lenko Ferdinando Ruščico darbai, taip pat trys Vilniaus lenko, architekto ir skulptoriaus Antano Vivulskio kūriniai – jis geriausiai Lietuvoje žinomas dėl Trijų kryžių skulptūros Vilniuje, Šiluvos koplyčios. Muziejus parodai paskolins ir Prancūzijoje didžiąją dalį gyvenimo gyvenusio Boleslovo Buikos paveikslą.
„Norėtumėme pademonstruoti ir kitus Lietuvos dailės aspektus, nei vien Čiurlionis“, – sakė L.Bialopetravičienė.
Kaip teigė R.Rapetti, visų trijų šalių menininkai bus pristatyti vienoje erdvėje, tačiau paroda bus suskirstyta tematiškai į tris dalis. Pirmoji skirta legendoms, mitologijai, pasakoms, antroji paremta sielos ir minties tema, trečiojoje atsispindės simbolistinis gamtos peizažas.
Parodą lydės ir plati kultūrinė programa, rengiama tarptautinė konferencija Baltijos šalių simbolizmo aspektai, taip pat rengiama koncertų serija, kur žymūs Baltijos šalių atlikėjai pristatys muzikinę valstybių kultūrą.
Lietuvos dailės muziejus pažymi, kad bendras Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Paryžiaus muziejų projektas išskirtinis dar ir todėl, jog paskutinį kartą toks jungtinis Baltijos valstybių dailės pristatymas Paryžiuje vyko 1937-aisiais, kuomet buvo įrengtas bendras paviljonas parodoje „Menas ir technika moderniame gyvenime“. XIX–XX dailininkų naudota mitų, legendų ir alegorijų kalba atspindi laikotarpį, kuomet Baltijos šalių menininkai pradėjo suvokti svarbų savo vaidmenį kuriant visuomenei reikšmingus įvaizdžius, o šie meniniai procesai paskatino tautinio sąmoningumo stiprėjimą ir dėjo pamatus Europos kultūros kontekste gimstančių nepriklausomų valstybių idėjai.
Po pristatymo Paryžiuje 2018-ųjų rudenį parodą ketinama eksponuoti Estijos dailės muziejuje Taline, vėliau paroda kelsis į Latvijos nacionalinį dailės muziejų Rygoje bei Nacionalinę dailės galeriją Vilniuje.
