Meno kūrinys, vizualiai užkoduojantis prasmių tinklus skatina šiek tiek atsitraukti ir pasisaugoti, o galbūt – įsigilinti ir mąstyti. Būnant šios būsenos gimsta nuojautos, įžvalgos ir abejonės apie meno kūrinį.
Parodoje eksponuojami septynių menininkų darbai. Kūrybos technika, paveikslo siužetas, o gal pats kontekstas – gali kelti abejonių, o iš pirmo žvilgsnio bereikšmės detalės – nustebinti ir pritraukti dėmesį. Ką menas daro su mumis? Ar kūrinys gali tapti potyrius sukeliančiu instrumentu? Septyniuose interviu į parodos kuratorės Viltės Visockaitės klausimus atsakys vis kitas parodoje dalyvaujantis menininkas – Laisvydė Šalčiūtė, Eglė Ridikaitė, Raimondas Gailiūnas, Kęstutis Grigaliūnas, Dainius Trumpis, Rūta Vadlugaitė ir Diana Remeikytė.
Šįkart pristatome penktąjį interviu iš ciklo „Nuojautos ir abejonės“. Kalbamės su R.Gailiūnu.
R.Gailiūnas yra vienas paslaptingiausių Lietuvos tapytojų. Ryškios spalvos, neoekspresionistinė raiška ir siužetai, kuriuose „atsiveria visi dangūs ir pragarai“. 1990–2011 m. menininkas dalyvavo grupės „Angis“ veikloje, 2013 m. meno mugėje „Art Vilnius“ apdovanotas kaip geriausias pristatomas Lietuvos menininkas. Jo darbų gausiai įsigijęs MO muziejus.
Menininkas dirba ir gyvena Rokiškyje.
– Neretai santykį su žiūrovu plėtoja kuratorius tarsi tarpininkas tarp meno kūrinio ir suvokėjo. Kiek jums kuriant yra svarbus žiūrovas?
– Sau užtenka pagalvojimų ir nebūtina rodyti viešumoje, kas išeina iš tų pagalvojimų. Bet jeigu jau kažką padaręs rodau, vadinasi, dariau ir žiūrovui.
– Žiūrovas kūrinyje gali įžvelgti absoliučiai kitus dalykus, galbūt net keičiančius pagrindinę menininko idėją. Ar toks atviras meno interpretavimas yra sveikintinas, o gal veikiau tai tiesus kelias į meno kūrinio ir menininko nesupratimą?
– Ar meno interpretavimas sveikintinas ar ne – neturi reikšmės. Reikšmingiau interpretavimų įvairovė.
– Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai užmirštame intuicijos svarbą – stengiamės daryti tai, kas teisinga ir praktiška. Tuo tarpu abejonė kartais vertinama kaip neužtikrintumo ir pasyvumo bruožas. Kokią svarbą jums, menininkui, turi šie pajautos būdai?
– Kol abejoju, tuomet tik abejoju ir nedirbu, kai pradedu dirbti, abejones palieku nuošalyje.
– Estetikos enciklopedijoje rašoma, kad abejojimas skatina dvasinį aktyvumą ir yra kūrybiškumo šaltinis. Ar sutinkate su šiuo teiginiu? Kiek abejonių yra jūsų kūrybos procese?
– Mano nuomone, kūrybiškumo šaltinis yra nuolatinės laiko tėkmės, išgyvenimo būsenos perteikimas.
– Jūs kuriate intuityviai ar racionaliai, t.y. iš anksto pasiruošiate koncepciją ir bandote ją vizualizuoti? Papasakokite plačiau apie kūrybos atspirties tašką.
– Mano kūrybos atspirties taškas yra gyvenimas. Tame taške užtenka vietos ir intuicijai, ir racionalumui.
– Menas gali pasiūlyti transformuojančias patirtis žiūrovui. Tačiau kiek ir kaip jūsų kūriniai keičia jus?
– Mane keičia bėgantis laikas, keičia bėgimas laike ir susidūrimas su greta bėgančiais.
– Kūryba ir kūrybiškumas vis dažniau pradedamas vertinti ne tik meno lauke, bet ir kitose profesijose. Kas kūryboje iš jūsų pareikalauja daugiausia jėgų?
– Daugiausia jėgų pareikalauja realizavimasis kūryboje.
– Gal turite ritualą, mėgstamą knygą ar serialą, kurie geba nuraminti ir atriboti nuo kūrybiškai įelektrintos būsenos?
– Atsiprašau, bet šitos paslapties atskleisti negaliu.
Registruotis apsilankyti parodoje galima elektroniniu paštu hello@contourart.gallery. Ne karantino metu paroda veiks: V 17:00–20:00; VI, VII 12:00–16:00.
Paroda, kurią iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, veiks iki kovo 1d.
