Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Pažadinti nostalgiją“: MO pristato parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Nuo spalio 5 d. MO muziejus Vilniuje kviečia į naują didžiąją parodą, siūlančią prisiminti, kaip atrodė pirmasis Lietuvos laisvės dešimtmetis, ir „pažadinti savyje nostalgiją“. Paroda buvo pristatyta ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu.
Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“
Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ / Ryčio Šeškaičio nuotr.
Temos: 1 MO muziejus

MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė teigė, jog apie šią parodą buvo pradėta galvoti dar 2016-aisiais. Specialiai jai suburta kuratorių komanda: kultūros analitikas Vaidas Jauniškis, rašytojas ir literatūrologas Rimantas Kmita, kultūros istorikai Aurimas Švedas ir Tomas Vaiseta, MO muziejaus kuratorė Miglė Survilaitė, nostalgijos tyrėjas Mantas Pelakauskas, scenografė-architektė Renata Valčik, architektas Joris Šykovas.

„Neatsitiktinai pasirinkom tokią komandą, nes žvelgėm į šį laikmetį kaip į labai margą, aukštos temperatūros laiką ir galvojom, kad apsiriboti tik meno raidos procesais būtų per siaura ir neatspindėtų to laikmečio. Taip pat MO muziejui buvo svarbu kalbėti apie mus, pažvelgti į šį kritinį mums visiems laiką ir todėl, kad pažadinus prisiminimus galime traktuoti save šiandien, pamatyti, kiek paaugom kaip visuomenė, kaip bendruomenė, ar nesuvaržėm savęs ir savo laisvės“, – sakė M.Ivanauskienė.

Kuratorius Vaidas Jauniškis teigė, jog ši paroda, atsigręždama į Charlesą Darwiną, į 90-uosius žvelgė nelyg į naujo pasaulio, naujos civilizacijos atsiradimą ir bandė suregistruoti rūšis, tipažus, žmonių statusus bei jų santykius.

„Bandėme surasti kodus, kurie mus konstruoja nuo tada iki pat dabar. Tuos kodus, kurie galėtų būti ir atsakymas į šios dienos pasipiktinimus ar susižavėjimus. Kaip toli mes nuėjom – ar tik tiek nuėjom, ar net tiek nuėjom?“, – kalbėjo V.Jauniškis.

Kito parodos kuratoriaus Tomo Vaisetos paklaustas, ką paroda apie šį laiką pasakoja kitaip – mat kalbėjimas apie 90-uosius šiandien jau tapo madingas – V.Jauniškis sakė: „Madingi reikalai yra greiti, atsitiktiniai.<...> Mes bandėm aptikti tam tikrą sistemą, grupuoti [objektus] pagal reiškinius, to meto fenomenus. Atrasti daiktus, kurie jau išnyko arba tuo metu tik pasirodė.“

Ryčio Šeškaičio nuotr./Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“
Ryčio Šeškaičio nuotr./Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Paroda, kurioje ne vieną eksponatą galima ir paliesti, anot kuratoriaus, siekia sukelti asmeninius žiūrovo prisiminimus: „Tai nėra enciklopedija. Jei kas nors sakys, kad buvo ne taip, jis bus visiškai teisus“, – teigė V.Jauniškis.

MO kuratorė Miglė Survilaitė spaudos konferencijoje sakė, jog MO muziejus vis dar yra jauna institucija, linkusi eksperimentuoti.

„Stipriai eksperimentuojame – tiek paroda, tiek suburdami tokią kuratorių komandą. <...> Visi čia esantys pirmą kartą yra kuratoriaus vaidmenyje. Tai tikras eksperimentas.“

Ryčio Šeškaičio nuotr./Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“
Ryčio Šeškaičio nuotr./Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Anot M.Survilaitės, „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ nėra menotyrinė paroda: „Parodoje yra trys svarbūs elementai. Pirma, meno kūriniai. Kūriniai nebūtinai iš to dešimtmečio, nuo 1987 m. iki šių dienų – pasirinkome juos, nes jie kalbėjo apie mums įdomias ir aktualias temas. Antras išskirtinis dalykas šioje parodoje yra daiktai. Juos siuntė žmonės – skolino arba dovanojo. Tai daugiausia yra kasdienybės objektai – nuo kinderių iki pirmųjų laptopų ar telefonų. Trečia, Renatos Valčik scenografija, sukurtos instaliacijos, architektūra. Visa tai susipina į vienį, mūsų bendrą požiūrį į 90-uosius“, – teigė M.Survilaitė.

Anot jos, šį laikotarpį kartai, kuri jo nepatyrė, svarbu imti ir patirti, o kitiems – „pažadinti sau nostalgiją“.

Parodoje, anot T.Vaisetos, žiūrovai nepamatys politikos. Komentuodamas šį sprendimą A.Švedas sakė: „Akivaizdu, kad didžiojo politinio pasakojimo mums nebepakanka dėl daugelio aspektų. Mes dar prisimename, koks tas laikas buvo įvairus – jis kitoks ir negalėjo būti, nes pasaulis buvo kuriamas nuo pradžių. Kitas momentas, tas pasaulis labai greitai grimzta, kaip Atlantida po vandeniu. Turėjom daug problemų, kai reikėjo rasti pirmuosius telefonus ar, pavyzdžiui, garintus džinsus.“

Kaip teigia A.Švedas, parodoje daugiau kalbama apie mentalitetą, kasdienybę, naujas tikėjimo formas ar tapatybės dizainą: „Bet čia paradoksas. Jei sakome, kad politikos nėra, tam tikra prasme klaidiname save ir visus tuos, kurie ateis į parodą, nes politika žvelgia ir pro naujus bandymus apibrėžti mūsų tapatybę, ir pro naujas kasdienybės formas“, – sakė kuratorius.

T.Vaisetai pasiteiravus, kaip parodoje pavyko atrasti pusiausvyrą tarp „kalbėjimo apie 90-uosius smagiai“ ir šio laiko tamsiosios pusės, nepaverčiant to „černūcha“, V.Jauniškis teigė, jog užėjus į parodą svarstykles visgi nusvers linksmoji, atraktyvioji pusė.

Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ MO muziejuje veiks iki kitų metų vasario 23 d.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas