Pasak organizatorių, Nidoje įsikūrusi VDA Kolonija savo veiklą pradėjo 2011 m., kai rekonstravus senus sandėlius, architekto Algimanto Kančo studija suprojektavo pirmuosius du Kolonijos korpusus. 2015 m. pabaigus trečiojo korpuso rekonstrukciją, Nidos meno kolonija tapo dvigubai didesniu – 2500 kv. m – pastatų kompleksu.
2015 m. pabaigus trečiojo korpuso rekonstrukciją, Nidos meno kolonija tapo dvigubai didesniu – 2500 kv. m – pastatų kompleksu.
Lietuvos ir užsienio menininkai Nidos meno kolonijoje rengia parodas, koncertus, vykdo projektus ir, naudodamiesi profesionalia vaizdo bei garso technika, kuria meno kūrinius.
Kaip teigia vykdomoji VDA Nidos meno kolonijos direktorė Rasa Antanavičiūtė, Kolonija nuo pat pradžių buvo sumanyta kaip tarptautinė erdvė. Prie šios idėjos įgyvendinimo ypač prisidėjo tarptautinė rezidencijų programa, kurioje per penkerius metus dalyvavo jau beveik 300 menininkų. Iki Nidos meno kolonijos įkūrimo, Lietuvoje veikė tik pavienės, tęstinumo neturėjusios rezidencijų iniciatyvos, tad Kolonijos modelis buvo kurtas remiantis Šiaurės ir Vakarų Europos pavyzdžiais.
„Atvažiavus į Nidą pasikeičia aplinka ir tai turi lemiamą reikšmę“, – pasakojo R.Antanavičiūtė. Jos teigimu, buvimas Kuršių nerijoje, mažai pažįstamoje erdvėje, skatina intensyviau dalintis savo patirtimis ir jausmais, pažadina kūrybinį polėkį.
Tačiau Nidos meno kolonijoje organizuojami ir kiti edukaciniai projektai. Vienas svarbiausių – laipsnio nesuteikianti meno doktorantų mokykla, organizuojama drauge su Aalto universitetu Helsinkyje. Šis projektas siūlo kelis kartus per metus vykstančius intensyvius kursus, kuriuos veda stipriausi savo srities profesionalai iš viso pasaulio.
VDA Nidos meno kolonijos meno direktorius Vytautas Michelkevičius teigė, jog visų svarbiausias penkerių metų laimėjimas yra užmegzti ryšiai, suburta bendruomenė ir sukurtas tarptautinis tinklas.
VDA Nidos meno kolonijos meno direktorius Vytautas Michelkevičius teigė, jog visų svarbiausias penkerių metų laimėjimas yra užmegzti ryšiai, suburta bendruomenė ir sukurtas tarptautinis tinklas.
Inauguracinio savaitgalio metu Kolonijoje bus atidaryta paroda „Lipti nematomomis struktūromis. Apie ritualines disciplinuojančias praktikas. II dalis: Nida“. Tai antroji iš keturių projekto parodų ir pirmoji, kurioje savo darbus eksponuos visi projekto menininkai. Pirmoji projekto paroda nuo balandžio 29 d. iki gegužės 15 d. buvo eksponuojama požeminiame vandens rezervuare Vilniuje.
Rezidencijų metu dešimt projekto menininkų buvo pakviesti sukurti darbus, pasakojančius apie tuos įpročius ir globalias struktūras, kurios yra tokios pažįstamos, kad dažnai jų net nepastebime, tačiau jos, vienaip ar kitaip, veikia mūsų kūną, protą, emocijas.
Kaip teigė parodos kuratorė Eglė Mikalajūnė, ši paroda yra dvejus metus trukusio rezidencijų ir parodų projekto dalis. Jame dalyvavo šešios institucijos trijose šalyse – Islandijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje.
Rezidencijų metu dešimt projekto menininkų buvo pakviesti kurti darbus, pasakojančius apie tuos įpročius ir globalias struktūras, kurios yra tokios pažįstamos, kad dažnai jų net nepastebime, tačiau jos, vienaip ar kitaip, veikia mūsų kūną, protą, emocijas.
Pasak parodos organizatorių, lipimo nematoma struktūra vaizdinys skatina reflektuoti sudėtingą bei daugiasluoksnį nuorodų ir prasmių tinklą, persmelkusį mūsų socialinį gyvenimą ir disciplinuojančias praktikas.
Kartu su atidaromos parodos menininke iš Islandijos Berglind Jóna Hlynsdóttir į gegužės 21–22 d. vyksiantį inauguracinį savaitgalį Nidos meno kolonijoje atvyks ir latvių duetas „Dora“ (Gatis Zakis, Jānis Šipkēvics). Šventinį savaitgalį bus atviros ir šiuo metu reziduojančių menininkų studijos, vyks vienos jų, taivanietės menininkės Wen Chin Fu, garso performansas.
