Tarp daugiau nei 300 eksponuojamų darbų – iš įvairių muziejų kolekcijų, tyrimų institutų, bibliotekų, valstybinių bei asmeninių archyvų surinkti eksponatai, kuriuose atsispindi Vilniaus peizažai, aprėpiantys laikotarpį nuo LDK laikų iki sovietmečio pabaigos.
Eskizai, žemėlapiai, nuotraukos, piešiniai – visa tai atspindi per šimtmečius kurtą sostinės vaizdą, kurį prieš daugelį metų kūrė architektai, urbanistai, kraštovaizdžio kūrėjai, net sodininkai – jų kadaise sumanytas idėjas P.Išora ir O.Lozuraitytė surinko į vieną ekspoziciją.
„Ši paroda – tai bandymas apžvelgti Vilniaus miesto peizažo formavimąsi. Ir nors peizažo kūrėjai – architektai, sodininkai, didelė dalis dėmesio skirta ir peizažo stebėtojams“, – penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje dar prieš parodos atidarymą kalbėjo O.Lozuraitytė.
Pasak jos, parodos architektūra – tai kaip „aparatas simuliuojantis miesto kūno patyrimą“, atskleidžiantis spektrą idėjų „nuo infrastruktūrinių – urbanistinių projektų iki gamtinio karkaso ar mikro erdvių sprendinių mastelio.
„Formuojant peizažą“ pristatyme mintimis apie parodą dalijosi ir P.Išora. Jo teigimu, parodą galima suprasti keliais skirtingais pjūviais. Neva tai savotiškas hibridas, nes „kai kurie darbai yra eksponuojami nekorektiškai aukštai ar žemai“, tačiau, pasak architekto, būtent per tai atsiskleidžia galimybė geriau pajusti patį kūrinį.
„Atsigręžiame į eksponavimo pradmenis, – sakė P.Išora. – Mums buvo labai svarbu reflektuoti kraštovaizdžio dvasią, todėl paroda pasirinkta peizažo principu. Tai priveda prie dar vienos sąvokos – gamtos mieste sąvokos, kuri padėjo suprasti, kaip išeksponuosime turinį.“
Naujoje, iki rugpjūčio 20 veiksiančioje parodoje, architektai užmezga ir dialogą su dailininko Kazio Varnelio asmenybe, pasak menininkų, jo knyga „The Infrastructural City“ glaudžiai susijusi su čia eksponuojama paroda.
Tiesa, K.Varnelis čia minimas neatsitiktinai. Tuo pat metu NDG duris atvėrė ir dar viena, K.Varnelio šimtosioms gimimo metinėms skirta ir jo kūrybos dešimtmetį nuo 1967–1977 m. atspindinti paroda „Optika ir struktūros“. Juolab kad jo knygos viršelyje pavaizduota palmė, perpildyta infrastruktūrinės įrangos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kazio Varnelio 100-osioms gimimo metinėms NDG atidaryta išskirtinė paroda „Optika ir struktūros“
Mums labai svarbus santykis su nūdiena. Matydami Vilniaus kraštovaizdžio praktikos genezę įžvelgiame formavimosi slenksčius, matome epochų lūžius, tęstinumus ir netestinumus. LDK, carinis laikotarpis, sovietinis laikotarpis – kiekvienas vystymosi etapas sukūrė vertingų kompleksiškų idėjų, bet kartu deja nūdieną pastebėtina fragmentacija ir patiriama atminties erozija“, – mintimis dalijosi P.Išora.
Analizuoti kraštovaizdžius architektai pasirinko ne šiaip sau. Architektų šeimoje gimusi O.Lozuraitytė sako šia tema besidominti jau seniai. „Augau tarp nuolatinių diskusijų šiomis temomis, kurios mano vaizduotėje prasitęsdavo. Tai lyg asmeninis sąskaitų suvedimas pačiai su savimi. Po to pasirinkusi studijuoti architektūrą ir darbą – nemaža dalimi dirbau kultūriniame lauke. Supratau, kad visa tai reikia konstruktyviai paversti kūnu“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, kad galėtume raiškiai kalbėti apie tai, kas vyksta šiandien, turime atidžiau paanalizuoti tai, kas vyko anksčiau. Todėl parodos „Formuojant peizažą“ tikslas – skatinti visuomenę skaityti, kokiais įrankiais veikia planuotojai.
Dar vienas įdomus parodos akcentas – čia eksponuojamas ir Prancūzijoje saugomas Edouardo ir René-Edouardo André Lentvario dvaro parko parterio planas.
Paroda „Formuojant peizažą“ NDG vyks iki rugpjūčio 20 dienos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kazio Varnelio 100-osioms gimimo metinėms NDG atidaryta išskirtinė paroda „Optika ir struktūros“
