Šį pavasarį Valdovų rūmų muziejuje eksponuotas vienas vertingiausių brandžiojo Renesanso tapytojo Džovanio Belinio paveikslų – „Dievo Motina su Kūdikiu“. Šįkart Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai pristato vertingiausius muziejaus kūrinius – penkis įspūdingus Italijos Renesanso kūrėjų darbus.
Paveikslus sukūrė dviejų tapybos mokyklų – Florencijos ir Venecijos – meistrai. Žavėjimasis Antika, spalvų plastika, idealizuoto grožio žmonių vaizdavimas – tai Florencijos dailininko, tų laikų novatoriaus Sandro Botičelio (Sandro Botticelli, tikr. Alessandro di Mariano di Vanni Filipepi) kūrybos bruožai. Jie puikiai matomi darbe „Dievo Motina su Kūdikiu ir angelais“.
Venecijos mokyklos meistrai garsėjo spalviniais kontrastais ir realistiniu žmonių vaizdavimu. Būtent Venecijos mokyklos paveikslai XV–XVI a. buvo geidžiamiausi ir valdovų bei didikų dvaruose. Dėl jų varžėsi monarchai nuo Portugalijos iki pat Lenkijos, Lietuvos ar Švedijos. Parodoje galima išvysti keturis ryškiausius, mūsų regione saugomus Venecijos mokyklos tapytojų darbus: Ticiano (Tiziano, tikr. Tiziano Vecellio) „Meilės alegoriją“, jo dirbtuvės paveikslą „Dievo Motina su Kūdikiu, šv. Jonu Krikštytoju ir šv. Cecilija“, Pariso Bordonės (Paris Paschalinus Bordone) kūrinį „Diana ir Kalista“ ir Palmos Jaunesniojo (Palma il Giovane, tikr. Jacopo Negretti) drobę „Juozapas ir Potifaro žmona“.
Visus parodoje eksponuojamus paveikslus sieja moters grožio ir meilės temos. Kiekvienas menininkas jas interpretuoja savitai, atskleisdamas skirtingų siužetų kūriniuose. Medičių (Medici) dvaro klientu buvęs S.Botičelis vaizdavo grožio ir dieviškumo vienovę. Paveiksle „Dievo Motina su Kūdikiu ir angelais“ angelo laikomos rožės yra Marijos besąlygiškos meilės Atpirkėjui simbolis, kartu tai aliuzija į Senojo Testamento Giesmių giesmę.
Venecijos mokyklos darbuose pasitelkiami antikiniai siužetai. Ticiano „Meilės alegorijoje“ moteris, tapatinama su Psiche, tarsi nieko aplinkui nematydama, laukia savo mylimojo, gniaužia meilės dievo Kupidono lanką ir strėlę. Figūros paveiksle pavaizduotos lyg sustabdytas judesio kadras.
Pariso Bordonės, žinomo antikinių siužetų tapytojo, vieno žymiausių Ticiano mokinių, paveiksle „Diana ir Kalista“ pasakojamas mitas apie uždraustą meilę. Deivės Dianos sekėja Kalista, pasiryžusi išlikti nekalta, buvo suvedžiota pačia Diana pasivertusio Dzeuso.
Paskutinio Ticiano mokinio ir Venecijos mokyklos aukso amžiaus tapytojo Palmos Jaunesniojo drobėje taip pat vaizduojama uždrausta meilė ir aistra, remiantis bibliniu pasakojimu, kaip Potifaro vergas Juozapas nepasidavė savo šeimininko žmonos gundymams. Dailininkas ją pavaizdavo kaip skendinčią tamsybėje, o Juozapą – moralinės ir dvasinės šviesos apsuptyje. Žinoma, kad šio dailininko kūrinių buvo Lenkijos ir Lietuvos valdovų Vazų kolekcijoje. Dvi Palmos Jaunesniojo drobes galima išvysti ir Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje.
Valdovų rūmų muziejuje parodą galima aplankyti iki 2025 m. vasario 23 dienos.
