Iki padalinio uždarymo, patalpas, įskaitant ir valstybės saugomu nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldu pripažintas sienas, valdo VULSK. Uždarius šį skyrių, naudoti pastatai bus grąžinti Sveikatos apsaugos ministerijai.
Nacionalinės premijos laureatų A.Steponavičiaus ir B.Žilytės sieninė tapyba „Pušelėje“ valstybės saugomu objektu buvo paskelbta 2015 m., tuometinio kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu.
Originalios spalvinės ir plastinės raiškos darbas, kuriame persipina lietuvių liaudies ir modernizmo dailės principai, paskelbtas saugomu kaip vienas vertingiausių XX a. antrosios pusės lietuvių monumentaliosios dekoratyvinės tapybos kūrinių. Sienininę tapybą, užimančią beveik 110 kvadratinių metrų plotą, sudaro dvylika kompozicijų.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos strateginės plėtros skyriaus specialistės Alinos Žilinaitės, VULSK buvo pasirašiusi sutartį su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos dėl sienų tapybos tvarkybos – konservavimo, restauravimo darbų ir apsaugos techninių priemonių įrengimo. Tačiau priėmus sprendimą padalinį uždaryti, buvo pateiktas prašymas laikinai sustabdyti sutarties įgyvendinimą.
Šią informaciją patvirtino ir Kultūros paveldo departamento Apskaitos ir paveldotvarkos planavimo skyriaus vedėja Bronislava Raupėnienė: „Sutartis pasirašyta. <...> Bet šiais metais, kadangi tokia situacija, iš VULSK gavome prašymą darbų nepradėti. Dabar rengiame įstatymo projektą, kadangi programa yra patvirtinta Kultūros ministrės, ir prašysim stabdyti sutarties įgyvendinimą, kol nepaaiškės, kas bus toliau. Grėsmė gali būti, kad sprendimas nebus priimtas greitai, pastatas bus uždarytas ir nenaudojamas kurį laiką.“
Paklausus, ar atidėti tvarkybos darbai gali turėti įtakos pačios freskos būklei, B.Raupėnienė teigė, jog freskai nieko neturėtų nutikti: „Šiais metais pastatas yra eksploatuojamas, naudojamas, ten vyks veikla iki metų pabaigos. Nėra jokio intensyvaus freskos žalojimo. O tai, kas yra programoj surašyta, ką reikia daryti, mes manome, kad iki metų pabaigos neturėtų nieko atsitikti.“
A.Žilinskaitė kol kas nežino, koks gali būti tolesnis patalpų likimas, tačiau yra tikra, jog freskos išsaugojimas yra nediskutuotinas. „Kultūros paveldu pripažintą freską yra būtina išsaugoti, o klausimas dėl tolimesnio pastatų naudojimo yra sprendžiamas. Jau buvo kalbėta su Varėnos meru, planuojama susitikti su Socialinės ir darbo ministerijos atstovais. Įvertinus poreikį, patalpos galėtų būti panaudotos socialinėms ar kitoms reikmėms,“ – sakė A.Žilinskaitė.