Iš dalies šią situaciją nulėmė praėjusios kadencijos Seimo skubos tvarka priimtas ir kontroversiško vertinamo sulaukęs Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymas, kuriame nurodoma, kad pagrindinis šios reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės akcentas turi būti „valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti“.
Anot buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, Seimo priimtas Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymas nekeičia to fakto, kad konkursas buvo surengtas teisiškai, o atšaukti antikonstitucišką įstatymą dabar tiesiog nėra politinės valios.
Andrius Labašauskas: „Jokių naujienų neturiu – viskas paralyžiuota“
15min susisiekus su menininku A.Labašausku, jis teigė, kad šiuo metu neturi jokių žinių, kad teismo sprendimas būtų įgyvendinamas, bet viliasi, jog anksčiau ar vėliau teisinė kolizija bus išspręsta.
„Prieš tai buvo pandemija, dabar karas Ukrainoje, todėl suprantu, kad šiuo metu valstybėje yra žymiai svarbesnių ir didesnių problemų, kurias reikia spręsti nedelsiant, todėl aš niekur nelendu ir neklausinėju, o kantriai laukiu, kada bus panaikintas tas nesąmoningas Lukiškių aikštės įstatymas“, – kalbėjo menininkas.
Jo teigimu, jau beveik penkerius metus besitęsianti įvykusio, tačiau aklavietėje atsidūrusio konkurso istorija nėra tai, kuo jis nuolatos gyventų.
„Gyvenimas nestovi vietoje: aš kuriu naujus projektus, įgyvendinu savo sumanymus, gyvenu gyvenimą ir juo džiaugiuosi. Lukiškių projektas nėra tai, apie ką galvočiau kasdien“, – teigė A.Labašauskas.
Vis dėlto, menininko teigimu jis tikisi, kad sulauks dienos, kai šis projektas Lukiškių aikštėje bus įgyvendintas.
Paklaustas, ar per visą šį laiką jam teko bendrauti su Vyriausybės ar Kultūros ministerijos atstovais, A.Labašauskas pažymėjo, kad su ministerija bendradarbiavimas buvo gan konstruktyvus, tačiau jis nutrūko Seimui priėmus minėtą įstatymą.
Kadangi konkursas pasibaigė ne taip, kaip planuota, tuomet atsirado ir įstatymas, paralyžiuojantis projektinio konkurso įgyvendinimą.
Tuo tarpu iš Vyriausybės jis nėra sulaukęs jokių žinių, todėl susidaro įspūdis, kad su savo projektu tuometinei vadovybei jis buvo lyg rakštis.
„Jie tiesiog nesitikėjo tokio konkurso rezultato. Juk vieša paslaptis, kad konkursui dar neprasidėjus Ukrainoje jau buvo gaminama Vyčio skulptūra Lukiškių aikštei. Bet kadangi konkursas pasibaigė ne taip, kaip planuota, tuomet atsirado ir įstatymas, paralyžiuojantis projektinio konkurso įgyvendinimą“, – 15min kalbėjo menininkas.
Darbo grupė nesuburiama jau daugiau kaip metus
15min kreipėsi į Kultūros ministeriją ir paprašė paaiškinti, kokia yra dabartinė situacija dėl Lukiškių aikštės.
„2021 metais Vilniaus miesto savivaldybė surengė keletą tarpinstitucinių susitikimų dėl Lukiškių aikštės memorialo.
Kultūros ministerijos prašymu vieno susitikimo metu buvo inicijuota suinteresuotų grupių apklausa dėl reprezentacinių poreikių šioje aikštėje. Gauti atsakymai parodė, kad institucijos Lukiškių aikštėje mato didžiulį reprezentacinį poreikį.
Taip pat buvo pristatytas Vilniaus miesto savivaldybės siūlymas reprezentacinę funkciją perkelti už aikštės ribų į Aukų gatvę, tačiau toks siūlymas neatitinka esamo įstatymo nuostatų.
Nuo to laiko nei atsakymų į kilusius klausimus dėl reprezentacinės funkcijos perkėlimo į Aukų gatvę, nei apskritai jokios naujos informacijos šia tema Kultūros ministerija nėra sulaukusi.
Savivaldybės suformuota darbo grupė nėra suburiama jau daugiau kaip metus.
Beje, darbo grupė nepalaikė ir Kultūros ministerijos siūlymo į kurį nors posėdį pakviesti ir menininką A.Labašauską – memorialo „Laisvės kalva“ autorių“, – rašoma Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus patarėjos Agnės Grinevičiūtės atsiųstame atsakyme.
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialisto Gabrieliaus Grubinsko atsiųstame paaiškinime rašoma:
„Savivaldybė buvo sukvietusi tarpinstitucinę komisiją, tačiau bendro sutarimo dėl urbanistinės aikštės vizijos nerasta, o tolesnės diskusijos kol kas nevyksta.
Lukiškių aikštės memorialo konkurso laimėtojo idėjos įgyvendinimas priklauso nuo daugelio aplinkybių, įskaitant aikštės teisinį statusą, dėl kurio aiškaus politinio sutarimo kol kas taip pat nėra.“
D.Žalimas: „Nėra valios taisyti kvailų įstatymų“
Anot buvusio Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininko D.Žalimo, teisinėje valstybėje visi teismų sprendimai turi būti vykdomi.
„Šiuo konkrečiu atveju Kultūros ministerija, rengusi konkursą ir paskelbusi jo nugalėtoją, turi pareigą įgyvendinti konkurso rezultatus, o jei dėl kažkokių priežasčių negali jų įgyvendinti, privalo konkurso laimėtojui atlyginti patirtus finansinius nuostolius“, – teigė teisininkas D.Žalimas.
Pasak jo 2020 m. birželio 29 d. Seimo priimtas Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymas nekeičia to fakto, kad konkursas buvo surengtas teisiškai, o jo nugalėtojas turėjo teisiškus lūkesčius, kad jo projektas bus įgyvendintas.
Seimo priimtas Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymas nekeičia to fakto, kad konkursas buvo surengtas teisiškai.
„Tuo metu, kai A.Labašauskas dalyvavo konkurse, sąlygų, ribojančių jo bei kitų dalyvių kūrybinę laisvę, kas turėtų būti vaizduojama memoriale, nebuvo. Todėl „Laisvės kalva“ konkursą laimėjo sąžiningai ir teisiškai. O jei Valstybė jau po to ima keisti žaidimo taisykles, tai ir turėtų atlyginti visus menininko patirtus nuostolius“, – kalbėjo D.Žalimas.
Pasak teisininko, žvelgiant į visą šią istoriją akivaizdu yra tai, kad institucijos tiesiog neturi noro įgyvendinti įstatymo, todėl sprendimai yra perstumiami iš vienų rankų į kitas.
Paklaustas, kaip vertina patį Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymą, kuris buvo priimtas skubos tvarka, D.Žalimas pabrėžė, kad jis nuo pradžių iki galo yra antikonstitucinis.
„Visų pirma, įstatymas pažeidžia savivaldos teisę, nes Valstybės lygmeniu juo imamasi reguliuoti tai, kas priklauso savivaldybės kompetencijai. Būtent todėl nėra jokio pagrindo Valstybei nurodinėti, kas turi ar neturi stovėti miesto aikštėse. Taip pat nėra jokio reikalo vieną Vilniaus aikštę išskirti kaip ypatingą savivaldos kontekste“, – 15min kalbėjo teisininkas.
D.Žalimas taip pat pažymėjo, kad antikonstituciškas yra ir įstatymo priėmimas skubos tvarka, nes šiuo atveju nebuvo jokio konstitucinio pagrindo taikyti nei skubos, nei ypatingos skubos.
Antikonstituciškas yra ir įstatymo priėmimas skubos tvarka, nes šiuo atveju nebuvo jokio konstitucinio pagrindo taikyti nei skubos, nei ypatingos skubos.
„Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai suformulavęs, kad tokiu atveju turi būti iškilusi rimta krizė, realus pavojus, grėsmė svarbiems visuomeniniams gėriams ir tos grėsmės negalima niekaip kitaip pašalinti, kaip tik priimant skubius ar ypač skubius įstatymus. Tuo tarpu švaistytis skuba tiesiog vien todėl, kad kažkam susišvietė, jog Lukiškių aikštės moralei staiga iškilo grėsmė, tai yra nerimta, tam nėra konstitucinio pagrindo“, – teigė D.Žalimas pabrėždamas, kad būtent dėl šių priežasčių šį įstatymą privalėjo vetuoti prezidentas.
Paklaustas, koks teisinis kelias dabar yra atšaukti šį įstatymą, teisininkas teigė, kad tai gali padaryti tik Konstitucinis Teismas, tačiau iki šiol neatsirado nei Seimo narių grupės, nei Vyriausybės atstovų, nei teismo, kurie kreiptųsi dėl šio įstatymo konstituciškumo klausimo.
„Galbūt savo teises galėtų ginti ir Vilniaus savivaldybė, bet aš matau, kad tam tiesiog nėra valios – valios spręsti svarbius klausimus ir taisyti kvailų įstatymų“, – kalbėjo D.Žalimas.
E.Gentvilas: „Įstatymas stovi skersai Lietuvos teismų sprendimams“
Siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymą 2021 metų liepą Seime įregistravo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Pasako jo, „šis valstiečių inicijuotas įstatymas yra ne tik pasikėsinimas į kūrybos laisvę, tačiau juo bandoma paneigti ir teisiškai įvykusio konkurso rezultatus, o tai jau patvirtino net du Lietuvos teismai“.
„Šio įstatymo priėmimu praėjusios Seimo kadencijos politikai pareiškė, kad jų žodis yra paskutinis, o tai, ką nusprendė menininkai, architektai, urbanistai – nieko nereiškia. Todėl kai į meninę raišką ima kėsintis politikai – šitokia situacija tampa labai pavojinga ir ima priminti diktatūrą“, – teigė E.Gentvilas.
Beveik prieš pusantrų metų Seime įregistravęs įstatymo projektą, kuriuo siūlo Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymą paskelbti netekusiu galios, E.Gentvilas teigia, kad kol kas nepateikia šio projekto svarstymui, nes dabar, anot jo, nėra tinkamas laikas skaldyti valdančiąją daugumą.
Kai į meninę raišką ima kėsintis politikai – šitokia situacija tampa labai pavojinga ir ima priminti diktatūrą.
„Už šį totalitarinį Ramūno Karbauskio įstatymą nebalsavo nė vienas liberalas ir šiandien jie taip pat pritartų, kad įstatymas yra visiškai nereikalingas. Tačiau tarp konservatorių buvo ir kitaip manančių, jie balsavo už įstatymo priėmimą, o ir šiandien dalis jų tebedirba šios kadencijos Seime, todėl nesinori dirginti daugumos ir skaldyti vienybės“, – kalbėjo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Jo teigimu, „šis įstatymas stovi skersai tiek menininkų saviraiškai, tiek ir Lietuvos teismų spendimams, todėl Seimas, kuris padarė tokią nesąmonę, turėtų ją ir ištaisyti atšaukdamas įstatymą“.
Šis įstatymas stovi skersai tiek menininkų saviraiškai, tiek ir Lietuvos teismų spendimams, todėl Seimas, kuris padarė tokią nesąmonę, turėtų ją ir ištaisyti atšaukdamas įstatymą.
Paklaustas, kada tai galėtų įvykti, E.Gentvilas teigė, kad gal galėtų jį pateikti svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
„Kuo ilgiau šis įstatymas egzistuoja, tuo labiau matyti jo kvailumas, beprasmiškumas ir net pavojingumas“, – 15min kalbėjo politikos senbuvis.
