P.Raiko teptuką į rankas paėmė tik būdama 69 metų, o vienintelė jos drobė buvo kuklaus kaimo namo sienos. Tačiau vos per šešerius metus ji sukūrė nacionalinę vertybę ir tapo pietų Ukrainos liaudies meno ikona.
Tas namas, papuoštas paveikslais, kuriuos įkvėpė turtinga potvynių užliejamų pievų, esančių prie Raiko sodo, gamta, yra naujausia Kachovkos užtvankos griūties auka.
Raiko visą gyvenimą praleido Oleškų kaime, pietų Chersono srityje, tarp labiausiai nukentėjusių nuo praėjusią savaitę praūžusio potvynio. Jis yra okupuotas Rusijos, todėl niekas negalėjo nuvykti ir įvertinti namo, kurį ji pavertė savo šedevru, būklės, tačiau net ir tos ribotos žinios, kurias pavyko gauti, yra sukrečiančios.
Jei kas nors ir išliks, tai bus fragmentiška.
„Paskutinis dalykas, kurį žinome, yra tai, kad kaimynai sakė, jog jų namo pirmas aukštas buvo užlietas, o tai reiškia, kad Raiko namas bus apsemtas iki stogo“, – „The Guardian“ sakė Simonas Chramcovas, menininkas ir dizaineris iš Chersono, dirbantis su Raiko darbus išsaugojusiu fondu.
„Jei kas nors ir išliks, tai bus fragmentiška“, – teigė jis.
Vandens lygis gali sumažėti, bet jis gali dar labiau pakilti, jei sugriuvus daugiau užtvankos dalių. Tokiu atveju namas gali būti visiškai nuplautas. Visgi net ir kelios dienos po vandeniu greičiausiai padarytų nepataisomą žalą.
„Greičiausiai jo neteksime, nes namas buvo pastatytas iš nedegto molio, šiaudų ir smėlio mišinio, dengto silikatinėmis plytomis“, – sakė Oksana Semenik, menotyrininkė ir žurnalistė, valdanti Ukrainos meno istorijos paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“.
Kaip rašoma „The Guardian“, P.Raiko priklausė svarbiai naiviojo arba liaudies meno tradicijai Ukrainoje, kuri įkvėpė labiau formaliai besimokančius amžininkus.
Bene garsiausia Polinos pirmtakė šioje tradicijoje, dailininkė Marija Prymačenko taip pat tapo šio karo taikiniu. Per išpuolį jos gimtajame Ivankive užsidegė muziejus, kuriame buvo daug jos kūrinių. Kai kurie jų buvo prarasti, o vietiniai gyventojai rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų 25.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėta invazija siekiama ne tik aneksuoti Ukrainos teritoriją, bet ir ištrinti Ukrainos kultūrą, istoriją ir paveldą. Paminklai ir meno vertybės buvo dažni taikiniai.
P.Raiko šedevro sunaikinimas prisideda prie kitos žmogiškosios netekties. Ukrainiečių dailininkas Viačeslavas Mašnyckis, vienas pirmųjų atradęs P.Raiko, dingo dar praėjusiais metais. Kai praėjusį rudenį iš regiono buvo išvyti rusų kariai, draugai jo namuose rado kraujo dėmių, apverstų baldų, bet paties menininko pėdsakų nebuvo.
„Jo likimas iki šiol nežinomas. Jis buvo svarbi figūra Ukrainos mene ir ypač Chersone“, – sakė O.Semenik.
P.Raiko pradėjo tapyti, kad galėtų išgyventi sielvartą po kelių tragedijų, įskaitant vyro netektį ir vienintelės dukters žūtį automobilio avarijoje. Jos sūnus tapo narkomanu, smurtavo prieš ją ir galiausiai buvo suimtas.
Menininkė neturėjo jokio išsilavinimo ir specialios įrangos, pradėjo nuo dažų ir teptukų iš vietinės ūkinių prekių parduotuvės. Ji tapė tik šešerius metus, tačiau jos palikimas pasklido po visą regioną: nuo jos darbų, įkvėptų freskų, Chersono prekybos centre iki jaunų menininkų piligriminių kelionių iš Kyjivo ir kitų miestų į jos namus.
