Programos renginiuose pristatomi konkursiniu būdu atrinkti menininkai iš viso pasaulio bei kviestinis svečias – vienos šalies keramikų delegacija. Tačiau šiemet ypatingas dėmesys teko ne vienai, o visoms trims Baltijos šalims ir jų parodai „Baltic Connections“.
Istorinis Italijos miestas – pasaulio keramikų traukos centras
Faenzos keramikos tradicijų ištakos siekia net Romos imperijos laikus. Tačiau viduramžiais, ypač renesanso laikotarpiu čia gyvenantys amatininkai miestą pavertė tikru keramikos gamybos centru Europoje. Miestas iki šių dienų garsėja senaisiais laikais išpopuliarinta savita majolikos technologija ir fajanso pavadinimu. O nuo 1938 metų – ir viena prestižiškiausių Europos bienalių „Faenza Prize“.
Bienalę organizuojantis Tarptautinis Faenzos keramikos muziejus turi bene didžiausią ir seniausią Europoje šio taikomojo meno kolekciją, kurioje galima atrasti Salvadoro Dalí, Henri Matisse, Marco Chagallo, Pablo Picasso kūrinius. 2008 metais muziejus pradėjo organizuoti ir „Argilla Italia“ festivalį, kuriame galėtų pristatyti keramikos sritį įvairesniais renginių formatais.
Festivalis taip pat vyksta kas dvejus metus, kad nekonkuruotų su bienalės koncepcija. Jo metu centrinėse miesto gatvėse atidaroma didžiulė mugė, kurioje lankytojai turi progą susipažinti tiek su aukštos meistrystės amatininkais, tiek su profesionalaus meno atstovais. Festivalio metu vyksta ir daugiau renginių – įvairios parodos, kūrybinės dirbtuvės, diskusiniai forumai, technologinės demonstracijos. Šiemet žiūrovai galėjo sutikti daugiau nei 200 dalyvių, atvykusių ne tik iš skirtingų Italijos ir Baltijos regionų, bet ir Japonijos, Prancūzijos, Ispanijos, Slovėnijos, Vokietijos, Kanados, Čilės ir Brazilijos.
Faenzos etalonas: nuo „nepasiekiama“ sovietmetyje iki pagrindinio dėmesio Baltijos šalims
Pasak Agnės Šemberaitės, LDS Vilniaus keramikos sekcijos pirmininkės ir vienos iš „Baltic Connections“ kuratorių, patekti į Faenzoje vykstantį festivalį tokiame reprezentatyviame formate buvo didžiulė garbė, nes anksčiau lietuvių autoriams miesto pavadinimas asocijavosi su nepasiekiama profesine svajone. Vos per tris dienas Ridotto del Teatro Masini erdvėse, kuriuose buvo pristatoma Lietuvos, Latvijos ir Estijos paroda, apsilankė 30 000 žiūrovų.
„Sovietmečiu sudalyvauti bienalėje buvo labai sunku. Lietuvos komisijos atrinktus darbus siųsdavo į Maskvą, ten jie irgi laukdavo patvirtinimo. Kartais Maskvoje kūriniai būdavo specialiai apdaužomi tam, kad taptų „netechnologiški“ ir būtų galima nebesiųsti jų į Italiją. Gautus katalogus dalyvavę autoriai, kaip prisiminė menininkė Nora Blaževičiūtė, vartydavo šimtus kartų ir labai saugojo. Tai buvo langas į kitą meną, laisvą pasaulį“, – pasakojo A.Šemberaitė.
Šiemet festivalio parodoje „Baltic Connections“ dalyvavo po 20 kiekvienos šalies autorių, kuriuos atrinko latvių kuratoriai Aivars Baranovskis ir Valentins Petjko, estų – Pille Kaleviste, bei minėtoji A. Šemberaitė. Baltijos regionas buvo nuolatos akcentuojamas ir vyravo įvairių diskusijų forumuose. Lietuvius atstovaujančios kuratorės teigimu, keramikai susilaukė pagirų net iš komplimentus retai dalinančių Faenzos menininkų.
Muziejaus direktorė Claudia Casali: baltų keramika dvelkia šiuolaikinio meno poetika
Daugpilio Marko Rothko meno centras Latvijoje yra vienas pagrindinių organizatorių, jungiantis ir reprezentuojantis Baltijos šalis plačiai pasaulyje. Jo atstovas A. Baranovskis pasakojo, kad ekspozicijos koncepcija stengėsi atskleisti šias jungtis:
„Menininkų darbai atspindėjo ryšį tarp gamtos ir žmogaus, menininko ir jo naudojamų medžiagų, taip pat tarp Baltijos šalių tautų. Kūrėjai tyrinėjo novatoriškas formas ir konceptualias išraiškas, kurių įkvėpimo šaltinis yra mūsų turtingas kultūros paveldas. Ši darbų paroda išryškina kūrybiškumą, ilgalaikės kultūrinės sąveikos dvasią.“
Tarptautinio Faenzos keramikos muziejaus direktorės Claudijos Casali teigimu, pirmą sykį su Baltijos keramikos menu ji nuodugniau susipažino Latvijos Šiuolaikinės keramikos centre:
„Dėl nuostabių menininkų pastangų šios archajiškos meno srities medžiagos tapo įvairialypės šiuolaikinės poetikos išraiškos priemone, kuri parodoje Baltic Connections yra meistriškai pabrėžiama. Trys šalys su skirtinga istorija ir tradicijomis atskleidė bendras išraiškas, stebinančius ryšius. Nuoširdus ačiū kuratoriams, kurie papasakojo šią unikalią ir vaizdingą istoriją apie tikrai savitą šiuolaikiškumą keramikos mene“.
Lietuvą atstovavę menininkai: Eugenijus Čibinskas, Konstancija Dzimidavičienė, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Monika Gedrimaitė, Dalia Gineitė, Dalia Jakimavičienė, Audrius Janušonis, Jurgita Jasinskaitė, Ramutė Juršienė, Rasa Justaitė-Gecevičienė, Vida Juškaitė, Beatričė Kelerienė, Valdas Kurklietis, Jolanta Kvašytė, Jovita Laurušaitė, Laimutė Matijošaitytė-Martinkienė, Milena Pirštelienė, Egidijus Radvenskas, Agnė Šemberaitė, Rūta Šipalytė.
