Gospelų tradicija, afroamerikiečių tapatybė ir K.Westo klipas
Mintis Lietuvoje surengti pernai Venecijoje „Auksinį liūtą“ pelniusio JAV menininko Arthuro Jafos parodą V.Januškevičiūtei gimė prieš dvejus metus, lankantis jo parodoje JAV.
„Parodoje tarp kitų darbų buvo filmas, kurį rodysime ir ŠMC kino salėje – „akingdoncomethas“ (2018). Kartu su kokiais šešiais žmonėmis mes vietoje pusantros valandos, kiek trunka filmas, jį žiūrėjome tris su puse valandos. Iš galerijos išėjome jau visai sutemus.
Šis filmas yra afroamerikiečių bendruomenių gospelų kompiliacija – mišių, pamokslų, dainų. Jo pavadinimas nurodo į ekstatišką kultūrą, kai išraiška nebūtinai yra suprantama, išverčiama ar artikuliuota, tačiau tame yra daug jėgos ir energijos. Nebuvo įmanoma nuo filmo atsiplėšti.
Nuo to laiko susirašinėjome su galerija dėl galimybės A.Jafos filmus parodyti Lietuvoje”, – pasakojo kuratorė.
Parodoje taip pat pristatomas dar vienas A.Jafos filmas – „Dreams Are Colder Than Death“ (2014). Jame A.Jafa kalbina teoretikus, politikus, poetus ir kitus žmones, tyrinėjančius afroamerikiečių kultūrą iš vidaus.
„Juodoji kultūra (black culture) yra tapatinama būtent su afroamerikiečių bendruomene, su vergovės patirtimi, su XX a. įvykiais, kurie labai smarkiai formuoja tiek įvairias afroamerikiečių kultūras JAV, tiek popkultūrą bei mūsų kasdienybę“, – sako V.Januškevičiūtė.
Tiesa, kuratorė atskleidžia, jog buvo norima į Lietuvą atvežti ir filmą „White Album“, už kurį režisierius buvo įvertinas „Auksiniu liūtu“, tačiau tai tapo neįmanoma režisieriui netikėtai nusprendus filmą permontuoti.
Jos teigimu, kone atskira parodos dalimi taps ir kiti A.Jafos kūriniai, šiuo metu prieinami internete. Pavyzdžiui, visai neseniai pasirodė A.Jafos režisuotas Kanye Westo vaizdo klipas. „Tai, kas tame klipe panaudota ir kaip jis yra padarytas, yra labai artima tam, kaip A.Jafa veikia ir meno kontekste“, – teigia V.Januškevičiūtė.
Kaip žiūrėti A.Jafos filmus?
Menininko filmai nenaratyviniai, vaizdas nebūtinai atliepia garsą, juose gausu sociokultūrinių, o kartais ir teorinių kontekstų. Kaip šiuos filmus žiūrėti prie tokio kino nepratusiam žiūrovui?
„Labai atvira širdim, – sako kuratorė. – Jei neturėsite kito būdo, kaip įsitverti į filmą, manau, kad garso takelis ir muzika – pagrindinės durys. Jafa visą laiką sako, kad nori kurti filmus, kurie būtų tokie galingi, tokie paveikūs, stiprūs, prieštaringi, talpinantys tiek pat prievartos ir malonumo, kaip afroamerikiečių muzika. Manau, kad tai yra ir tam tikras raktas žiūrovui. Būkite čia, žiūrėkite, klausykitės, nesijaudinkit dėl teorinių konstruktų ir pan.
Dokumentiniame filme „Dreams Are Colder Than Death“ yra kalbama su teoretikais – taip, galbūt akademinis išsilavinimas žiūrovams atidarytų daugiau durų. Tačiau nors atrodo, kad tai „kalbančios galvos“, mokslininkai kalba apie afroamerikiečių kultūrą ir tame nieko emocionalaus neturėtų būti, mane šis filmas visų pirma veikia emociškai. <...>
Manau, kad čia kaip ir klausantis muzikos – tu pasiduodi tam tikram ritmui, tam tikrai emocijai. Jei tik skirsi tam dėmesio, pradės vertis dalykai.“
V.Januškevičiūtė taip pat atkreipia dėmesį, jog A.Jafa savo filmų nerodo kino teatruose. „Jam svarbu, kad filmą galėtum pasižiūrėti dar ir dar kartą. Nes tai nėra naratyvas, kurį išsiaiškini per filmą, ir tuomet gali jį neštis sau. Kiekvieną kartą žiūrint jo filmus pasisemi ko nors naujo“, – pasakojo kuratorė
Atrasti kalbą pokalbiui apie rasizmą
Pasak V.Januškevičiūtės, A.Jafa savęs nevadina aktyvistu, nes nesiūlo politinio sprendimo, bet laiko save alchemiku – žmogumi, kuris jungia dalykus ir kurio tikslas yra parodyti kompleksiškumą bei įvairovę.
„Mano galva, jo kūryba yra labai artima naujai teorinei bangai, kuri yra smarkiai paveikta tiek afroamerikos kultūros studijų, tiek feminizmo. Ji kalba apie tai, kad neįmanoma atskirti antropologijos, ekonomikos, ekologijos, feminizmo. Ir būtų žymiai geriau galvoti apie visa tai iškart, pasižiūrėti, kaip šie aspektai siejasi tarpusavyje, nes Vakarų pasaulyje ryškėja tam tikros krizės – rasizmas yra viena iš jų, kaip ir klimato kaita ar žmogaus teisės.
Filme „Dreams are Coldet than Death“ pasirodantis teoretikas Fredas Motenas sako, jog apskritai rasizmo kritika, afroamerikiečių kultūros studijos yra Vakarų civilizacijos kritika, diskutuojama tam, kad būtų atrasti nauji būdai, kaip būtų galima operuoti toliau, neskurdinant nei žmonių, nei Žemės kaip planetos, nei, galų gale, ekonomikos“, – kalbėjo V.Januškevičiūtė.
Ji taip pat teigė, jog greta parodos ŠMC bus organizuojama skaitymų, susitikimų serija, padėsiantis rasti tiek atspirties taškus, tiek žodyną, kalbant apie rasės klausimus Lietuvoje.
„Lietuvoje ir Rytų Europoje tai yra sunkios temos. Ir iš dalies taip yra dėl to, kad mes tam neturime kalbos. Amerikietiškas, anglakalbis kontekstas remiasi tam tikromis tradicijomis ir atspirties taškais, kurie čia yra šiek tiek kitokie.
Renginių serija skirta tam, kad galėtume galvoti, kokios kalbos trūksta, apie ką negalime kalbėti, ką norėtume pasakyti, jei galėtume, su kokiais sunkumais susiduriame, kai nežinome, kaip reaguoti į vieną ar kitą dalyką, ir pan.
Vilniuje po protestų prieš rasizmą prasidėjo labai įdomios iniciatyvos, su kuriomis kartu dirbame. Visiškai nepriklausoma iniciatyva yra sukurtas rasizmo terminų žodynėlis. Pasirodys spausdintinė jo versija, kuri bus platinama ne tik ŠMC – taip pat dirbsime su universitetais, mokymo įstaigomis, įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis“, – sako V.Januškevičiūtė.
Paroda ne apie parodą
Paklausta, kodėl paroda neturi specifinio pavadinimo – ŠMC ji pristatoma tiesiog kaip solinė Arthuro Jafos paroda – V.Januškevičiūtė išskiria kelis aspektus.
„Mūsų tikslas – kad žmonės ateitų pasižiūrėti filmų, o ne parodos. Norėjosi kuo daugiau erdvės skirti patiems filmams. Ir tiesiog neatsirado nė vienos vietos, kur parodai reikėtų pavadinimo“, – juokdamasi sakė ji.
Kuratorės teigimu, humoro netrūksta ir tame, kaip pats A.Jafa galvoja pavadinimus savo filmams: „Kartais jie yra tikslūs, aštrūs, skaudūs, kaip, tarkim, „The White Album“, kartais jie yra neištariami – pavyzdžiui, neegzistuojančios kalbos žodis „akingdoncomethas“, o kartais gimsta netikėtai: „Dreams Are Colder Than Death“ gimė tuomet, kai A.Jafai reikėjo greitai sugalvoti, kaip pavadinti filmą. Jis turėjo būti rodomas Vokietijoje, todėl A.Jafa perfrazavo vokiečių režisieriaus Rainerio Wernerio Fassbinderio filmo „Love is Colder Than Death“ pavadinimą.
Mums iš dalies norėjosi palaikyti šį dialogą. O iš dalies norėjosi pabrėžti, kad ši paroda yra ne apie parodą – dėmesį kreipti į menininką, jo kūrybą ir klausimus, apie kuriuos jis kalba, bei tą patirtį, kuri bus prieinama žiūrovams“, – sakė kuratorė.
