Memorialo kūrybinių dirbtuvių ekspertų komisijos narė Ūla Tornau atkreipė dėmesį, jog tai – tik pirminės vizualizacijos, nes konkurse dalyvavo ne projektai, o idėjos.
„Dirbome su autoriais. Tas darbas buvo labai skirtingo pobūdžio – patys projektai labai skirtingi, todėl reikėjo skirtingų profesionalų pagalbos. Vieniems autoriams reikėjo surasti komandas, kurios galėtų išplėtoti meninę vizijų dalį, kitoms komandoms reikėjo technologinės pagalbos. <…> Beveik visi konsultavosi su istorikais, koreguodami savo istorinio memorialo naratyvo niuansus“, – sakė Ū.Tornau.
„Projektai dar gali keistis iki lapkričio 3 d., kai bus atidaryta Lukiškių aikštė, kurioje bus atidaryta paroda, pristatanti idėjas visuomenei. Nuo to laiko visuomenė galės balsuoti. Nuo tada projektai stipriai keistis iš esmės negalės. Dabar turime mėnesį laiko koregavimui, derinimui su dabartiniu aikštės planu ir kitiems dalykams. Per tą mėnesį turime visus pagrindinius sprendimus padaryti“, – kalbėjo Ū.Tornau.
Architektas Gintaras Čaikauskas su kolektyvu – skulptoriumi Arūnu Sakalausku ir architektais Linu Naujokaičiu, Kęstučiu Akelaičiu siūlo iš trijų pagrindinių elementų susidedantį memorialą: memorialinį apskritimą aikštės grindinyje, Vyčio skulptūrą su horizontaliu postamentu ir valstybinę vėliavą ant stiebo aikštės centre.
Visų memorialo elementų gamybai numatytos ilgaamžės medžiagos (natūralus akmuo, vandalizmui ir atmosferos poveikiui atsparus stiklas, bronza ir pan.). Svarbiausius memorialo akcentus planuojama pabrėžti ir išryškinti šviesų technikos pagalba, kitomis meninėmis ir techninėmis priemonėmis.
Architektas, humanitarinių mokslų daktaras, architektūros teoretikas Tomas Grunskis su kolektyvu „aexn“ siekia įamžinti kiekvieno žuvusio kovotojo vardą, „suteikiant galimybę mūsų dienų visuomenei betarpiškai ir asmeniškai suvokti asmeninio pasiaukojimo dėl aukštesnio tikslo mastą ir reikšmę“.
Komanda siūlo įrengti iš Vyčio kryžiaus formos segmentų sudarytą aikštės dangą. Kiekvienas čia esantis Vyčio kryžius ženklintų vieno iš žuvusiųjų gyvybę. Numatyta pagaminti šio kryžiaus formos šviečiančius dangos elementus, pritaikytus lauko sąlygoms ir keičiančius šviesos spalvą trimis režimais: žuvusiojo gimimo dienos data kasmet būtų pažymima geltona šviesa, žūties diena – raudona, o vasario 16 d. visi elementai šviestų balta šviesa.
Skulptoriaus ir dizainerio Andriaus Labašausko projektas siūlo į aikštę pažvelgti kaip į laisvą viešą erdvę ir formuoti memorialą įtraukiant pačioje aikštėje vykstančius gyvus procesus.
Autoriaus projekte siūloma aikštėje suformuoti kalvą, kurios pietinis, į Gedimino prospektą orientuotas šlaitas, būtų užbaigtas vertikaliu, griežtos formos, skulptūrinės plastikos memorialiniu reljefu. Likusi kalvos dalis susilietų su aikšte ir pratęstų aikštės pievas bei takus, papildydama ir paįvairindama kraštovaizdį.
Algimanto Lelešiaus siūlomas memorialas – tai devynių mažosios architektūros kūrinių, nedidelių baseinėlių, kompozicija, išsidėsčiusi visame aikštės plote Vyčio kryžiaus forma. Kiekvienas iš devynių akcentų šiame projekte simbolizuoja vieną Lietuvos valstybingumo šimtmetį, pradedant tryliktuoju ir baigiant dvidešimt pirmuoju amžiumi.
Pavyzdžiui, XIII amžių šioje architektūrinėje grupėje pažymi karūnos formos baseinėlis inkrustuotu dugnu, simbolizuojantis Mindaugo karūnavimą. XIV amžių žymi katalikiško kryžiaus formos baseinas su tekančiu vandeniu, simbolizuojantis Lietuvos krikštą.
Filmų ir meno instaliacijų kūrėjo Dariaus Žiūros siūlomo memorialo projekte sujungiami du tradiciniai atminties pagerbimo ritualai: tylos minutė ir garbės sargyba.
Autorius kviečia visus norinčius tylos minute pagerbti žuvusiųjų ir kovojusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Šiam ritualui sukurta erdvė – tai ir rimties, susikaupimo vieta, ir minimalistinė filmavimo studija, kurioje ritualo metu įrašomas trumpas begarsis filmas – dalyvaujančiojo videoportretas. Kiekvienas toks įrašas netrukus papildo nuolat augantį portretų archyvą, o šiame archyve besikaupiantys įrašai nenutrūkstamai transliuojami aikštėje – amžinosios garbės sargybos ekrane – ir specialiame projekto tinklapyje.
Tiesa, posėdžio metu kūrybinių dirbtuvių ekspertų komisijos narys, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis atkreipė dėmesį, jog ne visi siūlomi projektai atsižvelgia į rekonstruotos aikštės planą: „Nosinorėtų ardyti to, kas jau padaryta“, – žiniasklaidos atstovams sakė M.Pakalnis, kalbėdamas apie kai kurių projektų neatitikimus su aikštės piešiniu. Vis tik Ū.Tornau pabrėžė, jog atrinkant idėjas vienas iš pagrindinių kriterijų buvo projekto atitiktis aikštės planui, todėl visos kūrybinėse dirbtuvėse pristatomos idėjos gali būti įgyvendintos.
Memorialo projektą peteikę G.Čaikauskas kartu su L.Naujokaičiu taip pat yra ir šiuo metu rekonstruojamos Lukiškių aikštės koncepcijos autoriai – aikštėje jau dabar yra įgyvendinti kai kurie sprendimai, kuriuos savo memorialo projekte naudoja autoriai (fontanas „Rėdos ratas“), tačiau, pasak M.Pakalnio, problemos šiuo atveju nėra, aikštėje būtų galima įgyvendinti ir kitas idėjas.
Septynių ekspertų komisija liepos mėnesį atrinko 5 idėjas iš 32 pateiktų siūlymų. Idėjos turėjo atsakyti į užduotį memorialu įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. Ne mažiau svarbus kriterijus – idėjų atvirumas šiuolaikiškoms kultūros formoms. Numatomas memorialo biudžetas – 500 tūkst. eurų
Projektų vizualizacijos bus pristatytos ir Lukiškių aikštėje, kuri po rekonstrukcijos jau netrukus bus atverta miestiečiams – čia, penkiuose plakatuose, bus pristatomos projektų vizualziacijos. Šiuolaikinio meno centre vyksiančioje parodoje bus pristatomos ne tik vizualizacijos, bet ir maketai, tūrinės projektų išraiškos, taip pat ir trečioji, autorinė dalis.
Savo nuomonę Lukiškių memorialo klausimu galės išreikšti ir Lietuvos gyventojai, balsuodami už memorialus e-piliečio sistemoje – jų balsai nulems 50 proc. galutinio rezultato. Memorialus taip pat vertins ir ekspertų komisija, kurią, planuojama, sudarys daugiau narių nei anksčiau, taip pat ir tarptautiniai ekspertai.
Memorialas Lukšikių aikštėje turėtų atsirasti 2018 m.
