Projekto koncepcinė ašis – nuoroda į savą, asmeninį muziejų, kaip į vidinių patirčių, jausmų ir asmeninių kompetencijų buveinę. Tai kartu ir nuoroda, kad muziejus nuo šiol tampa savu, artimu dėl saugios ir pritaikytos aplinkos, patrauklių ir atliepiančių edukacinių paslaugų.
Per šiuos įspūdžių kupinus metus buvo įvykdyta daugiau negu aštuoniasdešimt edukacinių susitikimų, dedikuotų lankytojams su intelekto ir fiziniais sutrikimais, akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, autizmo spektro sutrikimų bei kitų specialiųjų poreikių turintiesiems. Lapkričio 28 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje įvyko „Savo muziejaus“ patirčių apibendrinimo renginys, sukvietęs edukatorius iš visų Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinių, taip pat programos mentorius bei įvairių organizacijų dalyvius-atstovus. Visa diena buvo skirta projekto „Savo muziejaus“ metu atsiradusių idėjų refleksijai, pristatyti sukurtas ir įgyvendintas edukacines metodikas ir aptarti poveikį tikslinėms grupėms.
Kaip pastebėjo viena projekto bendradarbių, partnerių, viešosios įstaigos „Paramos vaikams centro“ psichologė, programos „Antras žingsnis“ vadovė Ieva Dulinskaitė, apsilankymas muziejuje gali būti įdomi, jaudinanti ir transformuojanti patirtis.
Tačiau vaikams, turintiems raidos iššūkių, aplink esančių žmonių kiekis, stimulų gausa ir taisyklės, kurių visi tikisi, kad laikysiesi (pavyzdžiui – nebėgioti, nieko neliesti, kalbėti tyliai), gali virsti gąsdinančia ir sunkiai pakeliama patirtimi. Vis dėlto tai nereiškia, kad tokių apsilankymų vaikams ir šeimoms reikėtų vengti. Užtenka to, kad muziejaus darbuotojai turėtų specifinių žinių ir būtų pasirengę tinkamai sureaguoti bei padėti. Todėl šis projektas ypač svarbus, nes siekia, kad muziejaus aplinka ir užsiėmimai jame taptų labiau įtraukiantys ir jaukesni tiek vaikams, tiek suaugusiems su specialiaisiais poreikiais. Tokiu būdu muziejus ir tampa SAVAS visiems.
Atsigręžti į specialiųjų poreikių auditoriją ragina ir kitos projekte talkinančios ekspertės. Viešosios įstaigos „Draugiški autizmui“ vadovės Barboros Suisse patirtis:
„Vaikų, turinčių nematomų negalių, viena iš jų – autizmas, yra, ko gero, daugiau nei turinčių fizinių. Tačiau stigma yra didesnė! Juk jeigu vaikas atrodo kaip visi, mes iš jo ir tikimės lygiai tiek pat ir piktinamės, jeigu jam nepavyksta. Tik darbuotojams įgijus žinių, bendradarbiavimo įrankių, situacija pasikeičia. Daugiau nei vieno darbuotojo pakelto antakio, nei vieno vaiko, likusio už durų. Menas nuo mažens prieinamas visiems. Kad muziejus tampa draugiškas autizmui bei savas visiems žmonėms, turintiems individualių poreikių, yra be galo didelis visuomenės žingsnis pirmyn, kuris Lietuvoje yra gerokai uždelstas.“
Darbui tiek su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, tiek su suaugusiaisiais edukatoriai rengėsi gilindami žinias, bandydami iš anksto pasiruošti galimiems iššūkiams ir paleisdami išankstines nuostatas. Didžiulę svarbą šiame projekte turėjo profesionali mentorystė, vedama psichiatrės, meno terapeutės, viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos iniciatyva“ vadovės Nijolės Goštautaitės-Midttun, kuri padėjo edukatoriams formuoti tinkamiausią metodiką, bet svarbiausia – nuostatą, jog nereikia tikėtis didelių pokyčių iš karto, kartais užtenka padaryti truputį, bet smagiai praleistos valandos nauda žmogui bus didžiulė.
„Savame muziejuje“, kuriant naujų edukacinių veiklų metodikas bei priemones, dalyvavo ir menininkai. Edukatoriai kvietė bendradarbiauti kūrėjus, drauge rengti skirtas tikslinei auditorijai, jų raišką ir poreikius atitinkančias, kūrybines veiklas. Tiek menininkai, tiek sveikatos specialistai ir edukatoriai pastebėjo, jog bendri užsiėmimai skatino įsiklausyti ir išgirsti mažiau pažįstamus lankytojus, jų artimuosius, globėjus, nebijoti drauge eksperimentuoti, nes visų pirma – veikla turi teikti malonią patirtį, tik tuomet ji taps lavinanti.
„Dialogas, dėmesys lankytojų poreikiams padeda kurti patrauklesnes ir sveikatą stiprinančias muziejaus paslaugas, leidžia darbuotojams prasmingiau ir kūrybiškiau atsiskleisti savo profesinėje srityje. Labai vertinga bendradarbiavimo praktika įtraukiant lankytojus, socialinius partnerius, menininkus, kitų įstaigų ir profesijų kolegas. Tikiuosi, projektas stiprins muziejų pasitikėjimą savo jėgomis, bendradarbiaujant su sveikatos, psichologijos specialistais ir menininkais kurti naujas patirtis ir stiprinti sveikatą“, – teigė N.Goštautaitė-Midtun.
Iniciatyva orientuota į ilgalaikę perspektyvą ir tvarų poslinkį visoje muziejaus teikiamų paslaugų sistemoje. Ateinančiais metais planuojama tobulinti sukurtas priemones, gilinti žinias, įtraukti daugiau specialiųjų poreikių turinčius vaikus ir suaugusiuosius vienijančių organizacijų.
Vadovė Daiva Banikonienė
Mokymų ir supervizijų programos vadovė Rima Povilionytė
Mokymų partneriai – viešosios įstaigos: „Draugiški autizmui“, „Paramos vaikams centras“ ir „Psichikos sveikatos iniciatyva“
Partneriai: Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“, dienos socialinės globos centras „Mes esame“, socialinės globos įstaiga „Vilniaus Lakštingalos namai“, dienos centras „Šviesa“, Markučių dienos veiklos centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Palangos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacija, Klaipėdos regos ugdymo centras, Klaipėdos specialioji mokykla-daugiafunkcis centras „Svetliačiok“, specialioji ugdymo įstaiga „Klaipėdos Litorinos mokykla“, daugiavaikių šeimų asociacija „Mes“, privati įstaiga „Dyslexia centras“ ir viešoji įstaiga „Draugiški autizmui“
Kviestiniai lektoriai ir menininkai: Inga Norkūnienė, Viktorija Dambrauskaitė, Ūla Šimulynaitė, Martynas Lapas, Austė Jurgelionytė-Varnė, Julija Vosyliūtė, Simas Žaltauskas, Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, Živilė Malūkaitė, Albertas Bukauskas, Dainora Skrabulienė, Vida Juškaitė, Saulė Urbanavičiūtė, Klaudija Armonavičiūtė, Gertrūda Šernaitė-Juršienė
Projekte dalyvaujantys LNDM padaliniai: Vilniaus paveikslų galerija, Nacionalinė dailės galerija, Radvilų rūmų dailės muziejus, Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, Laikrodžių muziejus, Prano Domšaičio galerija, Palangos gintaro muziejus
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
„Savas muziejus“ informaciją ir edukacinius užsiėmimus rasite svetainėje.
