Lietuvos dailės muziejų šiemet pasiekė Nijolės, Leono ir Lino Maskaliūnų orientalinės dailės kolekcija iš įvairių Azijos kultūrinių regionų. Tai iškilaus JAV lietuvio – žymaus statybos inžinieriaus, garsaus filantropo, Lietuvos švietimo ir kultūros puoselėtojo – Leono Maskaliūno dovana Lietuvai.
Leonas Maskaliūnas – rokiškėnas, 1944 m. pasitraukęs į Vokietiją, ten pradėjęs architektūros ir inžinerijos studijas, kurias baigė Jungtinėse Amerikos Valstijose ir išvyko dirbti į Pietryčių Aziją. Inžinierius L.Maskaliūnas projektavo, statė ir konsultavo šešiolikoje Azijos valstybių, ilgiausiai – Tailande, kur jam vadovaujant pastatyta didžiausia Pietryčių Azijos uosto krantinė ir per 100 jo projektuotų tiltų. Dirbti į Aziją Leonas Maskaliūnas vyko kartu su žmona Nijole (1932–2002); ten augo jų sūnus Linas, dabar taip pat inžinierius, dirbantis JAV ir Europoje.
Įdomių dailės kūrinių Maskaliūnai atrasdavo visuose kraštuose, kur tik jiems teko gyventi, tad per tris dešimtmečius susikaupė solidus rinkinys, kuris, Maskaliūnams grįžus iš Azijos, puošė jų namus Čikagoje. Dėl saugumo kolekcijos neviešino, ji netyrinėta, nekataloguota.
Svarbi rinkinio dalis – tajų dailės kūriniai iš Tailando: sena bronzinė Budos galva su auksavimo pėdsakais, puikūs tradicinės medinės skulptūros pavyzdžiai, ypač auksuota povo skulptūra su inkrustacijomis.
Didžiausia – kiniškoji kolekcijos dalis, kurioje yra tapybos, skulptūros, dailiųjų amatų pavyzdžių, bet vyrauja taikomosios dekoratyvinės dailės kūriniai. Bene įspūdingiausias iš jų – širma, dekoruota senovine lako technika ir inkrustacijomis iš perlamutro bei pusbrangių akmenų. Rodoma dešimt pertvarinio emalio technika sukurtų vazų ir indelių, meniški XIX a. uostomojo tabako flakonėliai iš dramblio kaulo ir stiklo. Japonų dailę reprezentuoja XIX a. pab.–XX a. įvairių stilių porcelianinės vazos ir lėkštės, taip pat skulptūros pavyzdžiai.
Įdomiausias Indonezijos eksponatas – Balio kalendorius ant audinio, vadinamas plintanganu, dovanotojo duomenimis, XVIII a. sukurtas paskutinio Balio karaliaus dvaro dailininko; toks 210 dienų ciklą apimantis kalendorius lig šiol reguliuoja Balio šventyklų bei baliečių ritualus.
Dar viena įdomi kolekcijos dalis – islamo menas, paremtas rafinuotu abstrakčių geometrinių, augalinių motyvų ornamentu. Tai įvairiomis technikomis sukurtos žalvarinės ir varinės dekoratyvinės lėkštės, kalstymu dekoruoti metaliniai dubenys iš Artimųjų Rytų, vienas už kitą įmantresnės formos ir dekoro įvairių Azijos kraštų arbatiniai indai. Pristatoma Lietuvoje nematyta chatam inkrustavimo technika, kuria dekoruotas žaidimų stalas iš Kašmyro provincijos ir dekoratyvinės dėžutės. Eksponuojami keturi XX a. rytietiški rištiniai rankų darbo kilimai, vienas iš jų – šilkinis. Kolekcijoje yra po keletą eksponatų iš Pietryčių Azijos šalių, kurių Lietuvos dailės muziejus lig šiol neturėjo. Tai khimerų dailėje populiarios apsaros bareljefinis atspaudas ant ryžių popieriaus iš Kambodžos, seni lieti metaliniai gyvūnų pavidalo svarsčiai iš Mianmaro, budistų deivės Žaliosios Taros XIX a. skulptūra ir juvelyriniai kvapų indeliai iš Nepalo. Kolekcija viešai rodoma pirmą kartą.
Parodą remia: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba, UAB AD REM TRANSPORT, ATLANTIC ExpressCorp
