Vizualiojo meno laukas kinta, o fotografija pokyčius atskleidžia greičiausiai. Fotožurnalisto ir fotomenininko Ramūno Danisevičiaus knyga „#likę“ įprasmina virtualybės ir tikrovės ryšį. Pojūtį, kai viskas ima atrodyti kaip virtualumas.
Pristatymo metu menotyrininkė Sandra Umbrasienė pabrėžė: „Virtuali realybė, socialiniai tinklalapiai veikia mūsų gyvenimą vis akivaizdžiau. To pasekmes sunku apčiuopti, tačiau menininkai visada yra jautresni pokyčiams bei gabesni įvardyti ir pabrėžti tuos aspektus, kurie fatališkiausi. Svarbus ir tas faktas, kad Ramūnas dirba spaudos fotografu ir nuolat sukasi mieste. Tai leidžia jam spręsti, į ką verta atkreipti dėmesį. Galbūt dėl to ir įdomu, nes visas miestas šiam menininkui yra sava ir puikiai pažįstama terpė. Tai vis vien yra subjektyvios patirtys, tačiau jos daugiaprasmės ir nebuitiškos. Tai nėra R. Danisevičiaus gyvenimo dienoraštis, veikiau Vilniaus miesto dienoraštis.“
Kaip pažymi knygos sudarytojas menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, šie paviršutiniški ar laikini kadrai yra kupini autoriaus pastabumo, išlaisvinto niuansų pojūčio. Autoriaus vizualinė kalba yra laisva, nesuvaržyta.
„Ramūno mobilumas yra jo mobiliografijos esmė. Jis vienu metu būna įvairiausiose situacijose. Instagramo kvadrate jos suvaldomos tvirta kompozicija ir nukreipiamos aštria prasmės strėle. Žmonių, daiktų, miesto perspektyvų, dangaus atspindžių ir būsenų sukibimai viename kadre dažnai sukelia šypseną, jie graudūs ir juokingi vienu metu. Kaip pats gyvenimas.
Šioje knygoje vyksta nuolatinis vaizdų dialogas. Jie žvalgosi vieni į kitus, stebi, diskutuoja, šliejasi vienas prie kito. Tai primena gatvės praeivių pašnekesius, kai iš kelių kasdienių užuominų galima įminti gyvenimo paslaptis. Paviršutiniuose pokalbiuose telkiasi visa egzistencija, o momentiniuose, kasdieniškuose Ramūno instagramo kvadrato blykstelėjimuose nušvinta amžino gyvenimo ikonos“, – leidinio pristatyme rašo V. Kinčinaitis.
Kalbėdamas apie leidinio dizainą jo autorius Tadas Kazakevičius minėjo, jog darbo procese buvo aišku, kad albumo dizainas turi sukurti vizualią aplinką, kurioje Instagramo kadrai jaustųsi „kaip namie“. Buvo sumanyta pasitelkti šiai fotoplatformai būdingą estetiką. Viršeliui pasirinkus veidrodinį principą norėta sukurti alegoriją į asmenukės sampratą.
