Joniškio rajono Reibinių kaimo bendruomenės amatų centre darbavosi ne tik 12 medžio drožėjų iš Suomijos, bet ir du vietiniai skulptoriai. Taip pat meistriškumo sėmėsi Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos bei Jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos mokiniai.
Medienos kvapas maišėsi su benzino aromatu, nes skulptoriai savo darbe dabar dažnai naudoja įvairius darbą palengvinančius aparatus. Benzininis pjūklas – pagrindinis skulptūro režisierius.
Vietiniai į benzopjūklus žvelgė šiek tiek nuosaikiau – naudojo ir savo kaltus. Skulptorius Saulius Alejūnas dorojo kone už jį didesnį rąstą, kuris netrukus virto savotišku autoportretu.
Naudojam prietaisus tam, kad sutaupytume laiko, tačiau gaunasi atvirkščiai. Kuo labiau pasineriam į technologijas, tuo mažiau gyvename.
Kodėl skulptorius nudrožė barzdotą galvą? Suomiai daugiausia drožė kažką konkretesnio – žuvį, teterviną, moterį.
„Matyt nepagauna, tai ir nudrožė, – šyptelėjo į ūsą S.Alejūnas. – O ką daugiau gali išdrožti, jei ne save? O gal čia koks miško dievas? Tiktų pastatyti kur šviežiai iškirstame miške. Tiesiog pastatyti ant kelmo.“
S.Alejūnas aiškino, kad benzininiai pjūklai daugiau dvasios kūriniui neprideda: „Naudojam prietaisus tam, kad sutaupytume laiko, tačiau gaunasi atvirkščiai. Kuo labiau pasineriam į technologijas, tuo mažiau gyvename.“
Dalis drožėjų iš Suomijos ir Joniškio moksleiviai daugiausia būriavosi pavėsinėje. Čia veikė verpsčių drožimo studija.
Šio meno mokė pedagogai Saulius Kaminskas ir Algimantas Budrys. Daugelis suomių stengėsi daryti tikslias verpsčių kopijas, tačiau kai kuriose galima įžvelgti ir Suomijos apraiškų ar užrašų.
Joniškio vietos veiklos grupės projektų koordinatorė Dalia Motik teigė, kad skulptūros galėtų papuošti Skaistgirio seniūniją ir Reibinių kaimą. Šis pleneras yra tarptautinio projekto „Liaudies meno ir kasdienio kūrybiškumo įžvalgos“ dalis.
Pagal šį projektą rugpjūčio mėnesį joniškiečiai keliaus į Suomiją, kur vyks pasaulio meškų drožimo čempionatas.
