Rekonstrukcijai prireiks apie 2,5 mln. eurų
Ū.Tornau teigia, jog iš pradžių buvo planuota ŠMC uždaryti prieš Naujuosius metus, tačiau užsitęsus biurokratiniams procesams, rekonstrukciją šiuo metu tikimasi pradėti kitų metų vasarą: „Rekonstrukcija turėtų vykti nuo pusantrų iki dvejų metų – daug ilgiau trukti ji negalės dėl įvairių finansinių įsipareigojimų.“
Pasak Ū.Tornau, ši rekonstrukcija yra kapitalinis 1967 metais statyto pastato remontas: „Tai reiškia pastato infrastruktūros atnaujinimą – vamzdynų, šildymo, elektros sistemų atnaujinimą, stogo keitimą ir t.t. Tikimės, kad pavyks įgyvendinti ir kai kuriuos vizualinius pokyčius. Ieškome, kaip būtų galima grįžti prie kai kurių originalių Vytauto E.Čekanausko, šio pastato architekto, sprendimų. Pastatas įrašytas į paveldo apsaugos sąrašą, kalbamės su paveldosaugininkais, taip pat su Čekanausko šeima, kadangi jai priklauso autorinės teisės. Į šią diskusiją įtraukta daug žmonių“, – sakė Ū.Tornau.
Kaip teigia kuratorė, praėjus daugiau nei 50-čiai metų nuo pastato įgyvendinimo, atsirado ir naujų normatyvų: „Kadangi ruošiamės kapitaliniam remontui, sprendžiame ir įvairius šiam laikui aktualius klausimus, pvz., mobilumo. Jie taip pat neišvengiamai bus susiję su pastato pokyčiais.“
Anot ŠMC direktoriaus Kęstučio Kuizino, rekonstrukcija atsieis apie 2,5 milijono eurų. Ji didžiąją dalimi bus vykdoma iš Europos Sąjungos lėšų.
Prieš rekonstrukciją – atviras kvietimas
Ū.Tornau teigia, jog ŠMC darbuotojai rekonstrukcijos laiką tikisi skirti ŠMC veiklos permąstymui.
„Daug galvojame apie savo veiklą užsidarius. Jau esame suplanavę bendradarbiavimą su kitomis institucijomis bei muziejais. Bet mes patys labai norėtume skirti daug dėmesio pačios institucijos „pergalvojimui“. Kadangi uždaromas pastatas, kuris yra stipri institucijos identiteto dalis – mes patys labai su juo tapatinamės – manome, jog tam yra puiki proga. Ypač dabar, besikeičiant kultūriniam peizažui Vilniuje, atsiradus naujiems muziejams“, – kalbėjo Ū.Tornau.
Ū.Tornau minėtas ŠMC veiklos ir institucijos permąstymas įvyko dar šiemet, paskelbus atvirą šaukimą ir kviečiant menininkus, kuratorius, rašytojus ir kt. iki spalio pabaigos siūlyti parodų bei projektų idėjas, kurios galėtų būti įgyvendintos kitąmet, iki ŠMC uždarymo rekonstrukcijai.
„Atviras kvietimas yra proga pamatyti, kaip platesnis kultūros laukas įsivaizduoja ŠMC, kiek jie nori kartu dirbti ir ką nori čia matyti. Mums tai atrodo platesnio dialogo pradžia“, – teigė Ū.Tornau.
Kaip atrodys ŠMC veikla rekonstrukcijos metu?
Pasak J.Fominos, rekonstrukcijos metas bus išnaudotas tiek galvojant apie naujas veiklos kryptis, tiek besiruošiant didelio masto projektams – pavyzdžiui, Baltijos šiuolaikinio meno trienalei.
„Turime mintį grįžti ir prie apžvalginių Lietuvos dailės parodų. Jas rengėme visai sėkmingai, bet nustojome tai daryti, rodos, 2012 m. Tuomet atrodė, kad nebėra tokio didelio poreikio apžvalgoms, kai pradėjo atsirasti vis daugiau institucijų, kurios savo projektais tai daro. Padarėme pauzę, bet dabar galvojame, kad šios parodos, leidžiančios pasižiūrėti, kaip atrodė meno raida per tam tikrą laikotarpį, yra reikšmingos. Norime ilgiau padirbėti prie šios idėjos“, – sakė J.Fomina.
Jai antrino ir Ū.Tornau: „Šiandien matome, kad šių parodų katalogai yra vieni iš nedaugelio leidinių, kuriuose užsienio kuratoriai ar net studentai gali pamatyti meno spektrą – aišku, jis yra institucinis, ŠMC generuojamas produktas su konkrečia perspektyva, bet vis dėlto tokių apžvalginių leidinių šiandien trūksta.“
Pasak J.Fominos, pirmą kitų metų pusmetį planuojamas renginių ciklas darbiniu pavadinimu „Kaip dirbti su dabartimi“.
„Norime pasikviesti apie dešimt pašnekovų, kurie aktyviai veikia šiuolaikinio meno lauke įvairiose šalyse ir yra susiję su tam tikromis institucijomis. Ir kalbėtis apie tai, kokius naujus iššūkius dabartinė realybė kelia šiuolaikinio meno institucijoms. Jos, pagal apibrėžimą, turėtų dirbti su šiuolaikybe. Bet dabartis nuolat keičiasi ir ta dabartis, kuri buvo 10 dešimtmety, kardinaliai skiriasi nuo to, kas vyksta dabar.
Pvz., vienas iš akivaizdžiausių dalykų yra tai, kad šiuolaikinio meno institucijos visame pasaulyje pastarąjį dešimtmetį aktyviai dirba su edukacija, pačia plačiausia prasme – nuo vaikų iki senjorų. Manau, turėtume gerokai atnaujinti savo edukacijos programą“, – kalbėjo J.Fomina.
Pasak Ū.Tornau, į renginių ciklą bus kviečiami žmonės, aktyviai reflektuojantys šiandieninę situaciją šiuolaikinio meno lauke: „Kai kurie jų net klausia, ar šiandien dar reikalingas parodos formatas. Galbūt kitos formos šiuolaikiniame mene šiuo metu yra aktualesnės? Kviesime ir žmones, kurie dirba su išstumtomis grupėmis, tuos, kurie aktyviai reiškia politines pozicijas ir kt. <...> Norime klausti, kaip institucija šiandien gali dirbti atviriau, draugiškiau, įvairiau.“
Apie šiuolaikinio meno abėcėlę ir ŠMC auditorijos ribotumą
Ar atviras kvietimas ir kalbos apie įvairesnius ŠMC veiklos laukus reiškia, jog institucija šiandien jaučiasi esanti uždara? Ū.Tornau sako, jog tai ne tiek sąmoningas uždarumas, kiek suvokimas, kad šiuolaikinio meno abėcėlė yra sudėtinga.
„Ją reikia arba mokėti, arba gebėti ją perduoti. Kartais būna, kad atėjusiam vaikui šiuolaikinio meno parodoje yra įdomiau, nei suaugusiajam – esame to matę, bet yra ir daug žmonių, kurie atėję į šiuolaikinio meno parodą pritrūksta elementarios abėcėlės, kodo, kaip skaityti ir susidomėti meno kūriniu. Dėl to manome, kad labai svarbus edukacijos ir komunikacijos momentas. Manau, kad šia prasme dar nesame daug padarę. Tai kuria tam tikras ribas ir mūsų pačių auditorijos ribotumą. Kai kurias puses turėtume labiau vystyti.
Mums atrodo, kad labai daug resursų sudedame į kokybiško turinio generavimą. Kartais pasiruošimas parodai trunka pusantrų metų, tai reikalauja daug ir finansinių, ir laiko resursų. Tačiau galbūt neužtenka tik atidaryti parodą ir pakviesti į ją žmones. Labai svarbu ją nuolat „aktyvuoti“, ieškoti naujų formatų, kaip su ja dirbti“, – teigė kuratorė.
J.Fominos teigimu, ŠMC sieks išlaikyti misiją pristatyti kokybišką turinį, bet kartu mėgins jį atverti platesnei auditorijai.
„Man atrodo, prasminga mokytis iš gerųjų praktikų pasauliniu mastu. ŠMC visada garsėjo kaip eksperimentų platforma. Tiek pristatant visiškai naujus meno formatus, tiek išrandant darbo su meniniu turiniu ir komunikacija būdus. Manau, atėjo laikas truputį stabtelėti ir atsinaujinti tą įgūdžių spektrą, pagalvoti apie temas ir prieigas, kurias galbūt per laiką apleidome. Visam tam dveji metai, mano galva, yra tikrai labai nedaug“, – teigė J.Fomina.
