Kultūros ministerija savo ruožtu tvirtina, kad pokyčiai buvo būtini įžvelgus vidaus kontrolės ir korupcijos pasireiškimo rizikos valdymo spragas Restauravimo tarybos veikloje.
Restauratorių bendruomenė baiminasi, kad valdytojai darys įtaką restauravimo metodikoms
Kaip teigiama Restauratorių sąjungos Kultūros ministerijai, Seimo Kultūros komitetui ir Valstybinei paveldo komisijai adresuotame kreipimesi, remiantis naująja tvarka, restauratorius savo darbą turėtų pirmiausia pateikti dailės vertybės valdytojui, ir tik po to, gavęs jo sutikimą, Restauravimo tarybai.
„Deja, daugelis valdytojų pirmiausia žiūri restauruojamo objekto praktinės vertės ir prekinės išvaizdos, neturi profesinės kvalifikacijos įvertinti darbą. Restauravimo taryba, suburta iš aukščiausios kvalifikacijos profesionalų ir ekspertų, būtų nustumta į antrą planą ir tiesiogiai priklausoma nuo dailės vertybės valdytojo sprendimo, jo neprofesionalaus požiūrio į restauravimo metodiką. Restauratoriai, dirbantys didesniuose objektuose (bažnyčiose ir kt.), nuolat patiria valdytojų spaudimą – dalį restauravimui skirtų lėšų palikti kitiems, paprastai statybiniams darbams, ir net kitoms reikmėms“, – rašoma kreipimesi.
Kaip 15min teigė sienų tapybos restauratorė, Restauratorių sąjungos valdybos narė Indrė Valkiūnienė, restauratorių bendruomenė pasisako prieš naująją tvarką, nes ji į antrą planą stumia profesionalus ir įneša daug maišaties.
„Savininkai, valdytojai labai retai turi tam tikrą išsilavinimą, kuris leidžia jiems įvertinti meno kūrinį ar jo restauravimą. Daug susiduriame su užsakovais. Jokiais būdais nesakom, kad jie yra neišsilavinę žmonės. Tačiau dažniausiai net patys valdytojai, prieš priimdami darbus, reikalauja, kad gautume pritarimą iš Restauravimo tarybos, nes jie supranta, kad patys negali įvertinti tų darbų. Jie gali būti puikūs teologai, puikūs verslininkai, bet nebūtinai puikūs restauratoriai ar paminklosaugos žinovai. Tai visiškai kita sritis.
Tačiau pagal naują tvarką, valdytojas gali reikalauti tam tikrų pakeitimų pačiame restauravimo procese ir nesutikti darbo priimti, kol tai nebus įvykdyta. O valdytojui nedavus sutikimo, restauratorius nebegalėtų kviesti Restauratorių tarybos darbų pridavimui. Tai reiškia, kad Taryba negalėtų įvertinti nei gerai, nei blogai atlikto darbo. Taip kuriama painiava, nebeaišku, kas yra arbitras šitoj scenoj”, – sakė I.Valkūnienė.
Anot jos, restauratoriai baiminasi, kad nebūtų veikiamos restauravimo metodikos. „Tai turėtų būti objektyvu. Vis dėlto, mes kalbame apie kultūros paveldą, kuris išgyveno šimtmečius ir valdytojų pakeitė nežinia kiek. Jie nėra rodiklis ir sprendimas turėtų būti nepriklausomas“, – teigė I.Valkiūnienė.
Restauratorių sąjunga prašo naująjį aprašą atšaukti, juo labiau, kad jis su sąjunga derintas nebuvo.
„Šis aprašas buvo labai ilgai ruošiamas, prieš jį ruošiant buvo pažadėta, kad bus diskutuojama su restauratorių bendruomene, su visuomene apie norimus padaryti pakeitimus. Tačiau tai neįvyko. Niekas nebuvo informuotas, Restauratorių sąjunga negavo jokio šito darbų aprašo projekto. Tiesiog buvo konstatuota, jog jis yra pasirašytas ir tik tuomet mes pamatėme, koks jis bus“, – 15min sakė I.Valkiūnienė.
Pasak jos, minėtas reikalavimas gauti valdytojo sutikimą yra ne vienintelis restauratorių bendruomenei kliūnantis aspektas: „Pavyzdžiui, atsiranda reikalavimas atlikti fotogrametrinius tyrimus absoliučiai visiems objektams. Fotogrametriniai matavimai yra tikslus ploto nustatymas koordinatėmis, tai labai gerai tinka trimačiams, sudėtingų formų objektams.
Bet toks pats reikalavimas atsiranda molbertinei tapybai, kuri yra paprastai apskaičiuojama, sienų tapybai, kuri dažniausiai yra atlikta plokštumose, ir t.t. Tai yra mūsų visų pinigų švaistymas, nes fotogrametriniai matavimai, visų pirma, yra brangūs, jie būna įtraukiami į tyrimų išlaidas. Tų tyrimų sąskaita galbūt galėtume dar kažką restauruoti, o ne matuoti molbertinį paveikslą fotogrametrijos būdu.”
Kultūros ministerija: sprendimas priimtas remiantis STT ir vidaus audito išvadomis
Kultūros ministerija teigia, jog ankstesnįjį tvarkos aprašą reikėjo keisti gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinio vertinimo išvadą dėl Restauravimo tarybos nuostatų bei atlikus vidaus auditą.
Išvadoje buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas neužtikrina, kad vertinimo tarybos narių pareigas eitų korupcijai atsparūs asmenys, o teisiniame reguliavime nėra iki galo atskleistas Restauravimo tarybos sudarymo mechanizmas, nepakankamai apibrėžti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai Restauravimo tarybos nariams ir šio reikalavimo turinys, neužtikrintas Restauravimo tarybos narių rotacijos principas.
Kaip 15min teigė Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič, Kultūros ministerija, atsižvelgdama į STT rekomendacijas, atliko Restauravimo tarybos veiklos teisinės aplinkos ir procesų auditą.
„Audito metu buvo tikrinti ir vertinti ištisiniu ir atrankos būdu 2018–2019 m. Tarybos posėdžių protokolai, kiti dokumentai ir duomenys. Buvo stebimi 14 Tarybos posėdžių, vykusių 2019 m. Buvo apklaustas Tarybos pirmininkas, buvęs ir dabartinis Tarybos sekretorius, nariai, diskutuota su Kultūros paveldo departamento (KPD) Kontrolės skyriaus, penkių KPD teritorinių skyrių darbuotojais, Kultūros paveldo centro direktoriumi.
Audito ataskaitoje pažymima, kad nustatyti teisinio reglamentavimo trūkumai ir teisės aktų pažeidimai, Restauravimo tarybai priimant restauratorių atliktus darbus, rodo vidaus kontrolės ir korupcijos pasireiškimo rizikos valdymo spragas, todėl būtinos atitinkamos korekcijos. Audito išvadose taip pat nurodoma, kad neišsamus ir praktikos neatitinkantis Restauravimo tarybos teisių sąrašas nuostatuose suponuoja, jog Tarybai sudėtinga laikytis jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, įgyvendinti motyvuotą administracinę diskreciją priimant sprendimus, Tarybos sprendimai gali neatitikti teisėtumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitų pagrindinių viešojo administravimo principų.“
Kultūros ministerijos teigimu, kadangi buvo įgyvendinamos konkrečios techninio pobūdžio STT ir audito išvados, susijusios su Tarybos darbo organizavimu ir Tarybos veiklos skaidrinimu, derinti tvarkos aprašą su restauratorių bendruomene esą nebuvo tikslinga.
„KPD, kuriam buvo suformuluoti konkretūs STT ir ministerijos audito pasiūlymai, parengė aptariamų dokumentų projektus ir pateikė juos Kultūros ministerijai. KPD siūlymu, kaip vieną iš proceso skaidrumą ir tarpusavio bendradarbiavimą tarp Dailės vertybės Valdytojo bei restauratorių pažyminčių dokumentų, prie ataskaitos prašoma pridėti Dailės vertybės Valdytojo rašytinį sutikimą priimti darbus“, – teigė J.Mikulevič.
Ministerijos teigimu, Restauratorių sąjungos argumentas, kad dėl nepakankamų valdytojo žinių gali nukentėti restauruojamos vertybės, nėra pagrįstas. Komentuojant pastabas dėl fotogrametrinių matavimų, Kultūros ministerija informuoja, kad ši nuostata nėra nauja, anksčiau priekaištų dėl jos nesulaukta ir ji, ministerijos vertinimu, ši nuostata nėra perteklinė.
Ar Kultūros ministerija planuoja persvarstyti naująjį aprašą, atsižvelgiant į Resutauratorių sąjungos išsakytas pastabas?
„Lietuvos restauratorių sąjunga, kaip kompetentinga institucija, į sudaromą Restauravimo tarybą deleguoja du savo atstovus, kurie joje dirbdami galės realiai įsitikinti, ar nustatytas reglamentavimas nėra perteklinis. Jeigu vykdant šio aprašo nuostatas, susijusias su valdytojo teisėmis, kils problemų, ministerija jas spręs“, – sakė J.Mikulevič.
