A.Sutkaus retrospektyvoje – beveik 300 kūrinių
Parodą „KOSMOS“ organizavo trijų šalių – Lietuvos, Prancūzijos ir Vokietijos – meno profesionalai.
„Sutkus tapo savo laikmečio metraštininku, jo atvaizduose atsispindi Lietuvos ir jos gyventojų veidas. Iki šiol mus jaudina ryškiausias jo darbas – ciklas „Lietuvos žmonės“, kurį fotografas kūrė nuo 6-ojo dešimtmečio pabaigos. Čia atrandame kasdienio gyvenimo scenas, kuriose žmonės elgiasi natūraliai: tai įprastas, nepagražintas gyvenimas. <...> Jo kūriniai pasiekė jautrumo ir tobulumo aukštumas: į darnią visumą apjungta kompozicija, konstrukcija ir turinys per laiką kito, tačiau jų pradmenis jau galima įžvelgti ir ankstyviausiuose darbuose“, – rašoma parodos anotacijoje.
Spaudos konferencijoje vienas „KOSMOS“ kuratorių, fotografas Gintaras Česonis teigė, jog A.Sutkus yra išskirtinė Lietuvos fotografijos figūra.
„A.Sutkus yra nepaprastai svarbus visam kultūros laukui. Su jo kūryba užaugo ne viena karta. Nėra paprasta į ją pažvelgti naujai. Prisilietus prie Sutkaus archyvo daugelis pripažįsta, kad jo kūryba yra neaprėpiama, tai yra visa visata. Iš čia, turbūt, ir kilo parodos pavadinimas „KOSMOS“ – tai yra neaprėpiama daiktų ir laiko visuma“, – kalbėjo G.Česonis.
Kitas parodos kuratorius Thomas Schirmböckas sakė, jog A.Sutkus, jo nuomone, yra vienas didžiųjų XX a. fotografų.
„Prieš pradedant rengti parodą svarstėme, kaip galima A.Sutkaus kūrybą naujai pristatyti Lietuvai. Nusprendėme ekspoziciją padalinti į dvi dideles dalis. Pirma dalis – vaizdų upė. Šioje vaizdų upėje jūs galite bet kur įbristi ir pradėti ja eiti. Šią upę juosia šešios sekcijos, į kurias pabandėme suskirstyti A.Sutkaus darbus“, – teigė parodos kuratorius, pridūręs, kad eskpozicijoje, kurioje yra beveik 300 darbų, žiūrovai turės galimybę išvysti ir lig šiol nematytų kūrinių.
Jam antrino ir prie parodos kuravimo prisidėjęs Jeanas Marcas Lacabe, teigęs, jog A.Sutkus yra vienas iškiliausių fotografų Europoje ir vienas svarbiausių savo kartos kūrėjų. Jo teigimu, A.Sutkus dažnai vadinamas fotografu-humanistu, ir jį patį labiausiai žavi tai, kaip puikiai autorius jaučia fotografuojamus žmones.
Parodą „KOSMOS“ lydi ir neseniai prestižinėje „Steidl“ leidykloje išleistas albumas.
Spaudos konferencijoje A.Sutkus sakė: „Fotografai neturi daug šnekėti, fotografijos turi daugiau šnekėti už juos. <...> Visada turėjau svajonę, kad būtų išleista Lietuvos fotografija kurioj nors iš pasaulio žymių leidyklų. Negalvojau, kad ta svajonė išsipildys, kad ta laimė man nukris ir mano knygą išleis leidykla, kuri tikrai yra legendinė.“
„Aš iki šiol galvojau, kad fotografija yra tarptautinė kalba. O dabar pamačiau, kad ne. Pasirodo, kad fotografiją, kaip ir literatūrą, reikia versti į užsienio kalbą. Kad pokomunistinę fotografiją Vakarai suprastų, jos kuratorius turi būti vakarietis, tekstai turi būti vakariečio – tada tu būsi išverstas į užsienio kalbą“, – apie tarptautinę kuratorių komandą kalbėjo fotografas.
Parodoje – tris dešimtmečius kauptas dokumentinės fotografijos archyvas
NDG taip pat atveriama ir Jono Dovydėno paroda „11 kelionių į Afganistaną“.
J.Dovydėnas, žymaus tarpukario rašytojo Liudo Dovydėno sūnus, po Antrojo pasaulinio karo dar būdamas vaikas su šeima pasitraukė į Vakarus. Reikšmingą jo kūrybos dalį sudaro per beveik tris dešimtmečius ir 11 kelionių į Afganistaną sukauptas dokumentinės fotografijos archyvas.
Šių kelionių metu J.Dovydėnas fiksavo afganų kovotojus, civilius, tarptautinių pajėgų karius.
„Lietuvos partizanai, miško broliai ir seserys man buvo legendos. Kai sovietų kariuomenės buvo užimtas Afganistanas, padėtis buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje anuomet. Skirtumas tik tas, kad Afganistanas yra kalnuotas kraštas, Teksaso dydžio, o Lietuva – mažas miškelis, kur pasikavot labai sunku“, – kalbėjo fotografas.
Parodoje pristatoma daugiau nei 130 fotografijų.
„Aš tik parodau, o mąstyti apie tai, ką aš rodau, jau yra žiūrovų darbas“, – sakė J.Dovydėnas.
Abi parodos NDG veiks iki kitų metų sausio 13 d.
