Dirbdami su patvariomis medžiagomis ir naudodami organiškas, dažniausiai vietines medžiagas ir pigmentus, šioje parodoje menininkai kviečia lankytojus sąveikauti su jų sukurtais objektais.
Parodos „apiece” galerijoje metu bus eksponuojama viena iš skulptūrų, sukurtų dueto „Rupert“rezidencijos metu bei bendradarbiaujant su „Rupert“ alternatyvios edukacijos programos dalyviais. Kolaboratyvi skulptūros instaliacija pristatys idėją, kurią patys menininkai apibūdina kaip „teisę kurti realybę” kartu keičiant proceso eigą.
Tačiau kaip ir kiekviena teisė, „teisė kurti realybę” yra veikiama kontekstinių pokyčių. Kad ir kaip norėtume iškristalizuoti nepakeičiamas, esmines realybės tiesas, atsidūsėdami turime pripažinti, kad pastarosios tėra patogi fantazija.
O realybė kaip ir Lietuvoje išgaunamas medus, su kuriuo Ittah Yoda eksperimentuoja kol šios eilutės yra rašomos, yra mišri, kolektyvinė jėga. Tai yra kolektyvinės pastangos, valdomos daugybės jėgų, išvengiančių intelektualios klasifikacijos.
Viena iš šių ne visada aiškiai įvardijamų jėgų yra pasąmonė, kuri yra vienas iš pagrindinių Virgile ir Kai įkvėpimo šaltinių. Franco „Bifo” Berardi teigia, jog įžengėme į trečiąją pasąmonės interpretavimoerą, pasižyminčia atsitraukimu nuo emociškai priblokščiančio painumo ir hegemoniškos pasaulio tvarkos. Tokios sąlygos sukuria palankią terpę kvestionuoti Vakarų logikos grindžiamą pasaulio sąrangą, pasitelkiant kolektyviškumą ir organiškų materijų turtingumą.
Ittah Yoda (Vokietija/Prancūzija/Japonija) yra menininkų duetas, kurį sudaro Kai Yoda ir Virgile Ittah, kuriantis ir gyvenantis tarp Berlyno, Paryžiaus ir Tokijo. Menininkai yra kilę iš skirtingų kultūrinių kontekstų, o savo bendrą kūrybinį tapatumą išvystė naudodamiesi skaitmeninėmis galimybėmis, kurios tapo tarpkultūrinio kūrybinio bendradarbiavimo pagrindu.
Ypatingą dėmesį skiriant pasąmonės, nesaugumo ir nerimo sąvokoms bei terapiniam Ittah ir Yoda santykiui, iškyla unikali progą savirefleksijai mąstant per traumos atkūrimo ir atsikartojančio elgesio braižo prizmę. Jie kelia klausimą, ar įmanoma pajungti skirtingas pasąmones tam, kad būtų sukurtos naujos kolektyvinės patirtys ir formos, nepaisant jų kilmės?
