Projekto autoriai rėmėsi archeologiniais ir istoriniais tyrimais
Viena projekto autorių, Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vadovė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė teigė, jog „Vilniaus planas“ prie projekto prisijungė tuomet, kai jau buvo padaryta daug kitų darbų: „Buvo daryti specialieji planai šiai teritorijai, tyrimai, užduotos projektavimo darbus reglamentuojančios sąlygos, kadangi tai yra kultūros paveldo paminklas – aukščiausia apsaugos teritorija.
Pernai atlikus archeologinius tyrimus atradome mūsų dienas pasiekusį barokinį palikimą, todėl klausimų, ką mes galėtume daryti šioje teritorijoje, neturėjome. Svarbu įvesti takoskyrą taip projektavimo darbų, kai architektas ateina, sakykim, projektuoti Pašilaičiuose ir gali spręsti, ką ten nori daryti, o gyventojai gali svarstyti, ar jie nori kraštovaizdinio parko, ar modernaus, ar postmodernaus, ar urbanistinių daržų, ar sporto aikštynų – jie yra laisvi. Bet kai kraštovaizdžio architektas dirba su istoriniu objektu, jam visos gairės jau yra suformuotos dokumentais. Ir klausimo, ar čia turėtų būti barokas, ar ne barokas, projektuotojas nebesprendžia, jis jau būna išspręstas anksčiau“, – sakė J.S.Večerskytė-Šimeliūnė.
Pasak jos, Vilnius garsus savo baroko architektūros mokykla, tačiau neatsiejami barokinių ansamblių elementai – sodai ar parkai, kultūrinis gamtos paveldas laikui bėgant buvo stipriai suniokoti ir mūsų dienas pasiekė tik jų fragmentai.
„Kai mes kalbame apie barokinį miestą, reikia suvokti, kad baroke želdynas ir pastatas yra neatsiejami ir sudaro vienį. Nebuvo nei vieno pastato – rūmų, dvaro – kuris neturėtų ar sodo, ar parko. Šiandien galime pasakyti, kad turime Sapiegų rezidencijos rūmus, kurių ašyje yra barokinio parko erdvė su centrine kompozicine ašimi (tik ji apžėlusi ir sunkiai atpažįstama), barokui būdingas rūmų kiemo ir parterio terasas, kurios, palyginti, mažai pakitusios, archeologų atrastus parterio skulptūrų postamentus, grotos nišą, baseino ir laiptų pamatų fragmentus, išlikusias mūro tvoras su vartais, žvaigždinės takų struktūros fragmentus. Svarbi želdyno amžiui liudyti seniausia Sapiegų parko liepa. Atlikus archeologinius tyrimus paaiškėjo, kad kai kuriose vietose Sapiegų laikotarpio kultūrinis sluoksnis nėra giliai – 30–40 centimetrų gylyje“, – sakė projekto vadovė.
Kaip teigė Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis, kalbame apie kompleksą – rūmus su parku ir jų erdvine struktūra: „Ji buvo naikinama nemokšiškai tvarkant parką. Ir mūsų pareiga ją atkurti. <...> Reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo metu rūmai gatve yra atkirsti nuo parko, nors yra vieno komplekso dalis. Jie vienas be kito negali – čia kaip žmogus į dvi dalis padalintas. Labai svarbu atstatyti tą ryšį, todėl šioje vietoje reikia nutraukti gatvę.“
J.S.Večerskytės-Šimeliūnės teigimu, Sapiegų parke bus restauruojama barokinio parko sistema: „Visų pirma – rūmai su kiemu, nuo kurio atsiveria parteris su želdynu ir fontanu, o toliau matosi miško masyvėlis, bosketas, sudarytas iš „kambarių“, kuriuose yra netikėti elementai: skulptūra, vandens telkinys su fontanu, koks nors įdomesnis apželdinimo sprendimas ar kt. Barokinių parkų pagrindas – harmonija. Tos harmonijos sukūrimas ir buvo esmė, į tai ir gilinomės. Nes kiekvienos ašies ilgis turi proporciją savo pločiui, medžių aukščiui. Tai yra išimtinai kultūrinio kraštovaizdžio želdynas.“
Parke taip pat nebeliks ir asfaltuotų takų. Asfaltas bus keičiamas skalda ir trinkelėmis.
Paklausta, kiek medžių bus iškirsta, projekto vadovė teigė, jog parterinėje dalyje, priešais rūmus, išliks tik keli medžiai, tie, kurie yra sveiki ir estetiški, o bosketinėje dalyje bus atnaujinamas želdynas sodinant naujus medžius.
„Jei žiūrėsime į žanro klasiką, medžių parterinėje dalyje išvis turi nelikti, ten turi būti žalia veja. Tačiau primenant, kad buvo ir kitaip, šioje dalyje liks vertingi medžiai, kurių struktūros grožis išryškės toje tuščioje erdvėje. Buvo rastas toks kompromisinis sprendimas po pasitarimo su bendruomene“, – sakė M.Pakalnis.
„Buvo padaryta ir archeologija – paimti mėginiai ir žiūrėta, kas Sapiegų laikotarpiu čia galėjo augti. Nustatyta, kad vienas pagrindinių medžių buvo liepa. Bet tai žinome ir iš rašytinių šaltinių, kuriuose aprašomos liepų gyvasienės“, – teigė J.S.Večerskytė-Šimeliūnė.
Jos teigimu, dėl šio projekto sprendinių vyko keturi susitikimai su bendruomene, paskutinis – šių metų pavasarį: „Į jį susirinko nemažai žmonių, dalyvavo ir aplinkos viceministras Martynas Norbutas, kuris sakė pritariantis šiam projektui. Bendruomenė dalyvavo ir ankstesniame etape, kai buvo rengiami projektiniai pasiūlymai.“
2016 m. Valstybinė kultūros paveldo komisija taip pat pritarė barokinio parko atkūrimo projektui.
Projekto autorių komandą taip pat sudarė architektės Rūta Astasevičiūtė, Modesta Dauderytė-Mazurienė ir Eglė Biretienė, kraštovaizdžio architektės Jurgita Stonkutė-Vyrukaitenė ir Lina Kolbokaitė, istorinius tyrimus vykdė Evaldas Purlys.
Kultūros paveldo ekspertė J.Markevičienė: projektas primena XIX a. istoristinę baroko imitaciją
Pasak kultūros paveldo apsaugos ekspertės, ICOMOS narės Jūratės Markevičienės, pagrindinis barokinių parkų ypatumas yra didelės, plačios erdvinės struktūros: „Tai puikiai matosi pažvelgus, pavyzdžiui, į Versalio parką, klasikinį barokinį parką. Barokinius parkus sudaro geometrinės plokštumos – parteriai, padengti įmantriais gėlių, krūmų ir kitų žemų augalų ornamentais, čia tyvuliuoja baseinai, trykšta fontanai, stovi skulptūros... O už šio raštuoto kilimo tiesiasi erdvinės perspektyvos į natūralius gamtinius elementus – vandenis, kraštovaizdžio parkus, miškus. Prancūzijoje ir Vokietijoje sugebėdavo net tolimus kalnų peizažus paversti parko vaizdais. Barokinis parkas privalo turėti abi šias dalis – geometrinę ir kraštovaizdinę.”
Jos teigimu, Sapiegų dvare nemažą dalį užėmė kraštovaizdinis parkas. Ten „žaista“ ir su vandeniu – parką juosė du upeliukai.
„Tačiau šiandien beveik visa Sapiegų parko kraštovaizdinė dalis yra užstatyta. Ten stovi XIX a. pradžioje iškilusios ligoninės pastatai, kitapus – sovietiniai daugiaaukščiai... Todėl kalbėti apie tai, kad yra atkuriamas barokinis parkas, yra visiškai nerimta. Negana to, tai klaidina. Reikia taip ir sakyti, kad projekto autoriai kuria ne parką, o parko fragmentą – jo parterinę parko dalį. Tačiau būtų galima atkreipti dėmesį, kad pagal barokinio parko kanonus parterio ornamentuose medžių neturėtų likti. Aplink, žinoma, būtinas kraštovaizdžio parkas. Suformavus vien parterį, kuri supa ne kraštovaizdžio parkas, o XIX–XX amžių užstatymas ir aplink zuja transportas, barokinio parko įspūdžio iš esmės nesukursi.
Žinau, kad parke vyko archeologiniai tyrimai, buvo aptikta nemažai parterio elementų liekanų. Tačiau iš rastų, pavyzdžiui, fontano pamatų, tikrai neįmanoma sužinoti, kaipgi tas fontanas atrodė. Barokiniai fontanai būdavo įspūdingi meno kūriniai. O pamatai leidžia suprasti tik tai, kurioje vietoje fontanas buvo, kokio dydžio buvo jo pagrindas ir iš kokių medžiagų buvo padaryta ta dalis, kurią archeologai atrado, kaip atrodė vienas kitas dekoro elementas.
Norint atkurti, o ne „sukurti“ parką, jo puošybą, reikia išsiaiškinti informaciją, kuri glūdi ne žemėje, bet archyvuose. Būtini rimti archyviniai tyrimai, nes daugelis dokumentų yra ne Lietuvoje, jei apskritai dar išlikę. Kol šių mokslinių tyrimų nėra, tai, kas projekto autorių pateikiama šiandien, yra vien autorinė interpretacija, supaprastintas barokinio parko parterinės dalies modelis, bet tikrai ne atkūrimas. Jau nekalbant apie tai, kad Sapiegų parkas, tikėtina, buvo žymiai sudėtingesnis ir įvairesnis, negu šiandien projektuojama. Todėl šis projektas man kol kas labiau primena XIX a. istoristinę baroko imitaciją, o ne baroką“, – kalbėjo J.Markevičienė.
Kraštovaizdžio architektė M.Aidukaitė: teritorija neturėtų būti daloma
Kaip teigė kraštovaizdžio architektė Milda Aidukaitė, Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso specialusis planas apima žymiai didesnį plotą.
„Dabar iš tos didžiulės teritorijos imamas vienas gabaliukas, kuriame bandoma sukurti barokinį parką, o gal sodą – jis, beje, bent viena kraštine turi būti susietas su rūmais, nuo kurių šiuo metu yra atskirtas gatvele (aukštutinė terasa), tai ypač svarbu barokiniame parke. Vis dėlto, jei turime didelę teritoriją, projektas turi būti kuriamas jai visai, kompleksiškai, o ne vienai daliai. Teritorija neturėtų būti daloma. Dabar siekiama tą kūną suskaidyti“, – tikino kraštovaizdžio architektė.
Pasak jos, Sapiegų parke, kaip ir visuose barokiniuose parkuose, teritorija turėtų susidėti iš dviejų dalių – klasikinės geometrinės, reprezentuojančios rūmus, ir laisvosios. Tačiau laisvoji dalis šiuo atveju atiduota valdyti „Tech Parkui“, taip, vėlgi, nesilaikant specialiojo plano sprendinių.
„Parke esantys buvę ligoninės pastatai šiuo metu išnuomoti „Vilnius Tech Park“ ir šioje parko dalyje statomi nuomininkų automobiliai, nors šioje teritorijoje jais neturėtų būti galima važinėti. Juk tai parkas – jis skirtas pėstiesiems. Teritorija aplink pastatus lyg ir priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, reikia suprasti – Antakalnio bendruomenei, t.y. vilniečiams. Jei galvosime, kad ši teritorija pirmiausia priklauso jiems, funkciškai viskas turėtų būti kitaip organizuojama“, – kalbėjo M.Aidukaitė.
Antakaniečių bendruomenė nepatenkinta projekto viešinimo procedūra
Kaip teigė Antakalnio bendruomenės Tarybos narė Edita Kavaliauskienė, buvo rengti projekto pristatymai, dalis informacijos apie projekto atnaujinimus skelbta socialiniuose tinkluose, su maketu darbo dienomis buvo galima susipažinti „Tech Parke“. Tiesa, E.Kavaliauskienė pabrėžė, jog jame būta netikslumų, o aprašomoji dalis pateikta nebuvo.
Pasak jos, rugpjūčio 16 d. „Vilniaus plano“ vadovei J.S.Večerskytei-Šimeliūnei bei Vilniaus miesto savivaldybės Želdinių poskyrio vedėjai Giedrei Čeponytei buvo pateiktas Antakalnio bendruomenės raštas, siekiant išsiaiškinti projekto sprendinius ir jų atnaujinimus. Jame nurodoma, jog bendruomenės netenkina projekto pristatymo procedūra, savivaldybė raginama surengti viešą susitikimą.
„Prašome projektuotojų supažindinti Antakalnio bendruomenę su viso parko tvarkymo perspektyva (Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorija). Šiuo metu projektuojama tam tikrose parko dalyse, neapimant viso ploto. <...> Antakalnio benduomenės vizija: parkas – tai vieša erdvė, priklausanti miestiečiams ir miesto svečiams. Norėtume, kad joje veiktų Bendruomenės centras su kultūros renginių erdvėmis, biblioteka, kino sale, Senjorų dienos klubas, Mamų dienos centras, Fizinės reabilitacijos centras. Deja, neturime informacijos apie projekto rengėjų viziją. <...>
Labai jautrus medžių šalinimo klausimas. Norėtume gauti iš projekto rengėjų raštišką medžių šalinimo pagrindimą, numatytų šalinti medžių planą. Kartu norime susipažinti su naujai sodinamų medžių planu, su medžių rūšimis, dydžiais“, – teigiame kreipimesi.
Rangos darbų konkursą tikimasi skelbti spalį
Pasak „Vilniaus vystymo kompanijos“ projektų valdymo skyriaus vadovės Linos Papinigytės-Galatiltienės, šiuo metu pirkimo dokumentų projektas yra perduotas pirminiam vertinimui įgyvendinančiai institucijai – Aplinkos projektų valdymo agentūrai.
„Rangos darbų konkursas galės būti skelbiamas tik atlikus šio pirminio vertinimo procedūras bei, esant pastabų sąlygų projektui, pakoregavus pirkimo dokumentus. Tikėtina, kad rangos darbų konkursas bus paskelbtas spalio mėnesį. Rangos darbai galės būti pradėti vykdyti atlikus viešąjį pirkimą ir pasirašius statybos rangos sutartį su pirkimo laimėtoju bei šios sutarties pagrindu perdavus būsimam rangovui statybvietę. Darbams atlikti numatyta 20 mėnesių“, – sakė L.Papinigytė-Galatiltienė.
