Pirmą kartą Baltijos šalyse vienoje parodoje taip išsamiai pristatoma Korėjos fotografijos, o kartu ir pačios šalies istorija.
Šią parodą specialiai Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui parengė Hanmi muziejus Seule. Tai padėka už 2021 m. Seulo fotografijos muziejuje eksponuotą parodą „Atodangos. Tapatybės paieškos Lietuvos fotografijoje“, kurioje išsamiai pristatyta mūsų šalies fotografija ir ryškiausi jos autoriai.
-
Kombinavimas, blatas, girtuoklystė ir prekyba iš po prekystalio: kaip visa tai tapo sovietmečio norma?
-
Jonas Ohmanas: „Kultūra yra karo dalis ir tai – svarbiausia jo dalis, nes padeda atsakyti į klausimą, dėl ko kaunamasi“
-
Deryboms su studijomis pasibaigus be susitarimo, Holivudo aktoriai pasiruošę streikuoti
Pasak Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus dr. Arūno Gelūno, ši paroda atskleidžia daugybę paralelų tarp Korėjos ir Lietuvos menininkų, o taip pat ir tarp šių dviejų, geografiškai tolimų, tačiau savo istorijoje turinčių nemažai panašumų valstybių.
„Šiandieninė Korėja – ekonominė ir kultūrinė supergalia, gimė iš valstybės, kuri patyrė ir okupaciją, ir žiaurų karą, ir nesuvokiamą skurdą. Po Korėjos karo šalis išgyveno labai sudėtingą laikotarpį. Tačiau dabartis tik parodo, kokį stebuklą ši tauta sukūrė per pastaruosius šešis dešimtmečius, vos per vieną kartą“, – parodos atidaryme kalbėjo A.Gelūnas.
Jis pabrėžė, kad tai yra unikali galimybė visai Lietuvos kultūros bendruomenei atrasti iki šiol mažai pažįstamą Korėjos meną, nuo dokumentinės, humanistinės fotografijos iki drąsių eksperimentų ir postmodernių koliažų.
Kasdienybės dokumentacija menininkų akimis
Šiuolaikinės Pietų Korėjos istorija paženklinta okupacijos, evakuacijos, karo ir kovų už nepriklausomybę. Išbandymų akivaizdoje fotografai buvo priversti žvelgti tiesiai į žiaurią realybę. Parodoje pristatomų 14 autorių darbuose naujų temų ir technikų, savitos meninės kalbos paieškos neišvengiamai persipina su sudėtingomis šalies ir kiekvieno jų patirtimis.
Parodos „Anapus kadro“ dalys chronologiškai atliepia tris pagrindinius Pietų Korėjos fotografijos etapus: XX a. 3 dešimtmečio meninės fotografijos sąjūdžio pradžią, modernistinį posūkį 7–9 dešimtmečiais bei judėjimą šiuolaikinio meno link.
Pradžioje lankytojai supažindinami su Pietų Korėjos fotografijos ištakomis ir pastangomis įtvirtinti ją kaip grynojo meno formą. Šio laikotarpio kūrėjus veikė piktorializmas ir Europoje susiformavęs modernizmo judėjimas „Naujasis matymas“ (New Vision). Vakaruose šios dvi stilistikos konfliktavo, tačiau tuo metu kolonizuotą Korėją jos pasiekė panašiu laiku ir gyvavo greta viena kitos.
Abi stilistikas sėkmingai derinęs Haechangas Jungas (1907–1968) 1929 m. surengė personalinę kūrybos parodą ir tokiu būdu pirmasis Pietų Korėjoje įtvirtino fotografiją kaip savarankišką meninę priemonę. Ši paroda paskatino kitus fotografus judėti būtent menine kryptimi. Radvilų rūmų muziejuje galima išvysti Jungo autoportretų, natiurmortų, portretų ir peizažų.
XX a. 7 dešimtmetį įsitvirtinusiai modernistinei Korėjos fotografijai atstovaujantys menininkai pristatomi antroje parodos dalyje. Realizmas tapo pagrindine fotografijos srove, pradėjo dominuoti spaudos fotografija, ėmė burtis dokumentinius vaizdus kuriančių menininkų grupės.
Nenuostabu, kad nemažai parodoje pristatomų autorių savo kelią pradėjo kaip fotožurnalistai. Modernizacijos išstumiamas tradicinis gyvenimas, susvetimėjimas, sparčiai besikeičianti visuomenė – visus šiuos procesus fiksavo jų kameros. Vis dėlto net ir realizmo aplinkoje buvo menininkų, pasinėrusių į eksperimentus, avangardą, nevengusių humoro, kaip pavyzdžiui, parodoje pristatomas Kyu-Tae Hwangas (g. 1938).
Fotografijos žingsniai šiuolaikinio meno link
Trečioji parodos dalis apima pastaruosius 30 metų ir fotografijos proveržį šiuolaikinio meno lauke. Varomąja jėga tapo pirmoji užsienyje studijavusių Korėjos fotografų karta ir jos lyderis Bohnchangas Koo (g. 1953). Grįžęs po studijų Vokietijoje, Koo gremžė fotografinės juostos paviršių, karpė, paskui klijavo arba siuvo fotografijų gabaliukus – ieškojo vis naujų raiškos priemonių.
Menininkas Chanas-Hyo Bae (g. 1975) iš Pietų Korėjos 2004 m. išvyko į Londoną, kur gyvena ir dirba iki šių dienų. Ieškodamas būdų įveikti kultūrinius skirtumus ir tapatybės sumaištį, kuriuos patyrė kaip Jungtinėje Karalystėje studijuojantis azijietis, jis pasinėrė į jam nepažįstamą britų kultūrą ir išbandė fotografinio portreto ribas.
Tai tik keli Lietuvos kontekste dar menkai pažįstamos Pietų Korėjos fotografijos atstovai. Nors kūrė skirtingais laikotarpiais, keičiantis politinėms realijoms, visi 14 pristatomų menininkų buvo atidūs savo aplinkai, gyvai reagavo į pokyčius, o savita menine kalba kartais ir patys juos paskatindavo.
Susipažinusi su mūsų šalies istorija Seule vykusioje Lietuvos fotografijos parodoje, kuratorė Sunyoung Kim įžvelgia tam tikrų paralelių: „parodoje daug dėmesio skiriama istoriniams sukrėtimams, socialiniams neramumams ir fotografų reakcijai į šiuos procesus. Tokią prieigą pasirinkome, nes manome, kad abiejų šalių žmonės yra unikaliai, bet kartu ir vienijančiai jautrūs, supratingi neramios istorijos atžvilgiu. „Anapus kadro“ parodoje pristatomi „3 kadrai“, privertę fotografus atlikti naujus eksperimentus, simbolizuoja istorinius laikotarpius. Fotografijos eiga yra neatsiejama nuo istorijos.“
Paroda veiks iki šių metų spalio 15 d.
